Sovietų ateistinė propaganda ir kova prieš Bažnyčią 1953-1990

Ateizmas Sovietų Sąjungoje buvo siejamas su aktyvia kova prieš bet kokius religinius tikėjimus. Bažnyčios vaidmuo Lietuvoje visada buvo reikšmingas, o sovietiniais laikais uolus katalikybės išpažinimas tarsi buvo pasipriešinimas sovietinei sistemai. Lietuva, buvo vienintelė prie Sovietų Sąjungos prijungta valstybė, kurioje katalikybė buvo dominuojanti tikyba, todėl viena svarbiausių Lietuvos pasipriešinimo Sovietų Sąjungai krypčių buvo katalikų rezistencija. Savo ruožtu okupacinė valdžia darė viską, kad susilpnintų Bažnyčios įtaką ir nuslopintų religinį sąjūdį. Išdavystės, klastos, įvairūs kunigų kompromitavimai, verbavimai, žmonių dezinformavimas apie religijos istoriją ir kita buvo tik keli iš daugelio okupacinių struktūrų veiksmų prieš Bažnyčią.

Šio referato tyrimų objektas – sovietų ateistinė propaganda ir kova prieš dvasininkus. Aprašysiu okupacinės valdžios veiksmus stengiantis izoliuoti Bažnyčią ir religijos įtaką Lietuvos gyvenime.

Pagrindiniai uždaviniai – išsiaiškinti ir apibūdinti sovietinių struktūrų metodus slopinant Bažnyčios įtaką po Stalino valdymo laikotarpio atskirais sovietinės valdžios valdymo etapais.

Literatūros šia tema, lietuvių kalba yra užtektinai. Daugiausiai apie sovietų ateistinės propagandos reiškinį galima rasti Vido Spenglos knygoje „Bažnyčia, „Kronika“ ir KGB voratinklis“, taip pat plačiai šią temą yra nagrinėjęs ir Arūnas Streikus, ypač padėjo jo straipsnis „Bažnyčios padėtis. Katalikų Bažnyčios ir tikinčiųjų teisių ribojimas. Prievartinės ateizacijos politika”. Aiškiau suvokti to meto padėtį padėjo Virginijaus Savukyno straipsnis/interviu apie Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus prisiminimus – „Apie nevykusias ateizmo pamokas, kunigystės kelią, KGB pinkles ir Apvaizdos galią”.