Audito teisinis reglamentavimas Lietuvoje

Valstybinis auditas yra itin svarbi šalies kontrolės priemonė, kuri padeda tinkamai valdyti išteklius. Priklausymas Europos Sąjungai skatina Lietuvoje palaikyti kuo labiau šiuolaikišką ir patikimą ekonomikos kontrolės sistemą, kurios vienas iš elementų yra auditas viešojo sektoriaus institucijose. Jis yra būtinas elementas kontroliuojant valstybės finansus – padeda pataisyti susidariusią blogą padėtį, iš anksto įspėdamas apie netinkamus viešojo valdymo procesus. Auditorių parengtos išvados skatina imtis priemonių, padedančių užkirsti kelią galimiems pažeidimams ar sumažinti jų atsiradimo galimybę. Auditas turi būti atliktas nešališkai ir nuomonė turi būti pareikšta nepriklausoma.

Pagal savo specifiką auditas yra skirstomas į veiklos ir finansų auditus. Abi audito rūšys yra reikšmingos valstybės biudžeto vykdymui, sudarymui bei analizei. Visa tai padeda viešosioms institucijoms kuo efektyviau panaudoti joms skiriamas lėšas, veiklą vykdyti teisėtai ir drausmingai, siekiant kuo geresnių rezultatų.

Lietuva priklauso Tarptautinei aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) ir jos regioninės darbo grupės Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (EUROSAI) narė. INTOSAI įsikūrė 1953 m. ir nuo to laiko rūpinasi savo narių valstybių aukščiausiomis audito institucijomis. Ji priėmė Limo deklaraciją dėl audito principų gairių ir Meksiko nepriklausomumo deklaraciją. Lietuva šios organizacijos nare tapo 1992 m. Minėtieji dokumentai paklojo pamatus teisiniam audito reglamentavimui Lietuvoje: vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo įgyvendinimo ir Vidaus audito tarnybos pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, vidaus audito metodikai. Kai kurie iš šių dokumentų ir bus aptariame šiame darbe.