Kultūra ir jos komponentai

Pasaulyje vykstantys globalizacijos procesai verčia žmones vystytis, tobulintis kultūriškai. Kultūrinis išsilavinimas tampa taip pat svarbus, kaip ir politinis ar ekonominis. Globalizacijos procesas reikalauja naujų žinių apie svetimas kultūras, todėl verta giliau pažinti savo kultūrą ir stengtis suprasti svetimą. Neretai sakoma, kad globalizacijos procesai padeda formuoti bendrąja pasaulio kultūra. Kai kurie reiškiniai ar produktai jau paplito po visą pasaulį ir tapo daugelio kultūrų komponentu. Išsiaiškinti, kas yra kultūra, nėra lengva, kadangi kiekvienas žmogus ją supranta savaip. Kaip sakoma, kiek žmonių, tiek ir nuomonių. Kiekvienoje terpėje, kurioje sąveikauja žmonės, atsiranda savita kultūra. Žmonijos kultūra yra unikali reikšmių ir informacijos sistema, perduodama iš kartos į kartą. Labai svarbu suprasti bei toleruoti kultūrų įvairumą, t.y. turėti kultūrinę kompetenciją. Ar įmanoma peržengti kultūrinius skirtumus, kad užsimegztų tarpkultūrinis dialogas? Iš pat pradžių būtina suprasti, ką reiškia žodis kultūra.

Šiame darbe bus analizuojama kultūros samprata bei veiksniai, įtakojantys kultūrą.

Darbo objektas - kultūra.

Darbo problema - kas yra kultūra ir kokios jos rūšys?

Darbo tikslas - apibrėžti kultūros sampratą ir išskirti pagrindinius jos komponentus bei rūšis.

Darbo uždaviniai:

1. Apibrėžti kultūros sampratą.
2. Išnagrinėti kultūros bruožus (kultūrų zonos, konteksto lygiai, laiko supratimas).
3. Apibrėžti kultūrinio šoko sampratą.

Temos aktualumas. Vykstant globalizacijos procesui susiduria skirtingos kultūros, jos persipina ir pradeda sąveikauti. Kultūrų įvairovės problema gali būti sprendžiama pažįstant šalių bei regionų kultūrines subtilybes.