Horodlės sutartis: prielaidos ir padariniai

Šiais metais (2013m.) įvyko 600-asis Horodlės sutarties jubiliejus. Vien dėl tokios garbingos sukakties norisi dar kartą prisiminti jos istoriją, susisteminti informaciją, ją sugretinti, palyginti ir tokiu būdu išsiaiškinti būtent kas lėmė šios sutarties atsiradimą ir kas pasikeitė po šios sutarties įsigalėjimo Lietuvos ir Lenkijos istorijoje. 1413m. pasirašyta Horodlės sutartis yra vertinama kaip viena iš svarbiausių sąjungų, kuri nustatė tolesnius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės santykius. Tai dar viena svari priežastis, kodėl reikėtų įsigilinti į jos atsiradimo sąlygas ir vėlesnes pasėkmes. Ši sąjunga kartu yra ir labai prieštaringai vertinamas dokumentas, tačiau sudaryti naują susitarimą reikalavo tuometinės aplinkybės, susiklosčiusi politinė padėtis. Kaip teigia Adolfas Šapoka[1], Lietuvos ir Lenkijos santykiai iki Horodlės akto keitėsi net keletą kartų. Pirmiausia, tuo metu kai Jogaila išėjo į Lenkiją, jis ir visi kunigaikščiai pasižadėjo, kad Lietuva bus sujungta su Lenkija ir paties Jogailos valdoma, tačiau kaip ji turės būti valdoma, tuo metu nebuvo numatyta, vėliau sekė Vilniaus ir Radomo aktai. Šiam darbui keliami du uždaviniai: pirmas – apibūdinti Horodlės sutarties priežastis, antras – aprašyti Horodlės sutartį sekusius padarinius. Juos įgyvendinti naudojamas palyginamasis analizės metodas.

[1] Lietuvos istorija, Adolfas Šapoka, Vilnius 1989, 131psl.