Uzbekistano valdžios struktūra

Temos aktualumas ir darbo problema. Uzbekistano Respublika (Uzbekistanas, Uzbekija) – valstybė Viduriniojoje Azijoje. Ribojasi su Kazachstanu šiaurėje ir vakaruose, Kirgizstanu ir Tadžikistanu rytuose, Afganistanu ir Turkmėnistanu pietuose. Geopolitinės orientacijos požiūriu, Uzbekistanas yra pati nepastoviausia Centrinės Azijos, (kuriomis laikomos penkios valstybės - Kazachstanas, Uzbekistanas, Turkmėnistanas, Tadžikistanas ir Kirgizija) regiono valstybė. Todėl jam dažnai klijuojama tarp Rytų ir Vakarų besiblaškančios, pasimetusios, aiškios geostrateginės vizijos neturinčios šalies etiketė. Rečiau gilinamasi į specifinį užsienio politikos kursą sąlygojančias aplinkybes. Uzbekistano užsienio politikos nepastovumą geriausiai atskleidžia šios šalies narystės įvairiose tarptautinėse organizacijose dinamika.

Per pastaruosius metus po nepriklausomybės įsigyjant Uzbekistanas pavyko sukurti pagrindą nacionalinės valstybės sistema. However public administration, including economy, to high extent has preserved numerous elements of administrative command system. Tačiau viešoji administracija, įskaitant ekonomikos, didelio tiek išliko daugelio elementų administracinių valdymo sistema. This situation is incompatible with the course for further economy liberalization and ensuring sustainable economic growth. Tokia situacija yra nesuderinama su tolesnio ekonomikos liberalizavimą ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą. In this regard, implementation of administrative reform is priority driven assuming realization of programme aimed at optimization of functions, structure and mechanisms of executive power. Šiuo atžvilgiu įgyvendinti administracinę reformą yra Prioritetinė darant prielaidą, kad įgyvendinant programą, kuria siekiama optimizuoti funkcijas, struktūrą ir mechanizmus, vykdomosios valdžios. [1]

Economic reforms in Uzbekistan were gradual.Ekonomikos reformos Uzbekistane buvo palaipsniui. This step-by-step approach intended to achieve:To this day the role of the state in the economy is sizable although it continues to decline.Iki šios dienos valstybės vaidmenį ekonomikoje yra didelis, nors jis ir toliau nyksta. The share of the non-state sector in the Nation's GDP in 2001 was 74.1% however this figure varies from sector to sector (eg 99% – in agriculture, 59.4% – in services rendered to population). The state still exercise a fair degree of control on the non-state sector. Valstybės vis dar vykdo gana gerai kontroliuoti nevalstybinių sektoriuje.Tačiau nereikėtų skubėti Uzbekistano nuvertinti iki tarptautinėje arenoje tarp didžiųjų valstybių įtakos zonų besiblaškančio ir aiškios valdžios struktūroje krypties neturinčio geopolitinio subjekto.

Darbo objektas – Uzbekistano valdžios struktūra ir esamos situacijos analizė bei problemų sprendimas.

Šio darbo tikslas - apžvelgti Uzbekistano valdžios struktūrą bei aptarti šiuos Uzbekistano valdžios struktūroje pokyčius nulėmusius veiksnius.

Darbo uždaviniai:

• Aptarti Uzbekistano geopolitinę padėtį;
• Išanalizuoti Uzbekistano valdžios politikos struktūrą;
• Išsiaiškinti partijas ir atstovavimo sistemas;
• Išanalizuoti Uzbekistano elektoralinį procesą bei lyderystę;
• Aptarti kokios yra Uzbekistane interesų grupės valdžios struktūroje;
• Kokie yra Uzbekistano federalizmo ir centralizmo ypatumai;
• Apibendrinti darbo išvadas.

Darbo metodika. Mokslinės literatūros ir internetinių šaltinių analizė ir gautų duomenų analizė (aprašomoji statistika, diagramos, hipotezės tikrinimas ir kt.). Darbo tikslui įgyvendinti pasitelkta metodinė trianguliacija, kuri apibrėžiama kaip skirtingų metodų, įvairių empirinės medžiagos formų taikymas duomenų analizei atlikti: mokslinės literatūros analizė, sisteminė analizė,.

Darbe remiamasi akademinio pobūdžio straipsniais bei knygomis, konferencijų medžiaga, spaudos pranešimais bei oficialiais Lietuvos dokumentais ir duomenimis, skelbiamais valstybės institucijų, tarptautinių organizacijų interneto puslapiuose. Pagrindiniai literatūros šaltiniai –Užsienio reikalų ministerijos išleisti leidiniai ar internetinės nuorodos, kuriuose išsamiai išnagrinėtos Uzbekistano valdžios struktūros problemos.

Darbo apimtis ir struktūra. Darbą sudarys įvadas, penki skyriai. Darbo gale bus pateiktos išvados ir pasiūlymai, literatūros ir šaltinių sąrašas, priedai.

[1]Martynas Zapolskis. Uzbekistano užsienio politikos dvilypumas. Internetinė nuoroda: http://www.geopolitika.lt/?artc=222 [ 2010 05 20].