Ką visuomeninių rinkimų komitetų pavadinimai pasako apie juos? Komitetų pavadinimų tendencijos 2015 metų savivaldos rinkimuose

Neseniai praėjus 2015 – uju metų savivaldos rinkimams, diskutavimo ir analizių objektu tapo ne, kaip įprasta, politinės partijos, bet visuomeniniai rinkimų komitetai (third parties arba non – party campaign) Kovodami dėl mandatų savivaldos lygmenyje, visuomeniniai rinkimų komitetai sulaukė nepaprastai daug dėmesio populiarumo ir sėkmės. Galima drąsiai ginčytis ar tai iškilęs naujas fenomenas, ar laikina sėkmė bei analizuoti to priežastis, tačiau nieks nepaneigs fakto, jog visuomeniniai rinkimų komitetai sulaukė galbūt niekam netikėtos pergalės, kurią galima aiškiai pamatyti, kai kuriose savivaldybėse. Pavyzdžiui: Panevėžio bei Šiaulių miestų, Alytuje, Kaune ir t.t., kur rinkėjai išreiškė pasitikėjimą būtent visuomeniniais komitetais, o pastarieji triuškinamai nugalėjo senas žaidėjas – politines partijas. Kalbant apie priežastis, lėmusias tokį iškilimą, nebūtų galima išskirti vienos konkrečios, kadangi visos aplinkybės ir kontekstas yra glaudžiai susiję. Tačiau, viena iš priežasčių, iš pirmo žvilgsnio atrodanti nesvarbi, tačiau galima teigti, jog daranti nemažai įtakos, tai – visuomeninių rinkimų komitetų pavadinimai, kurie susilaukė nemažiau dėmesio nei patys komitetai. Neseniai gavę galimybę kartu su komitetu įregistruoti ir jo pavadinimą, nepartiniai nariai jį galėjo pasirinkti laisvai ir nevaržomai, savo nuožiūra bei taip skleisti rinkėjams informaciją apie save. Tačiau tokia galimybė ne visada pasitarnauja rinkėjų atžvilgiu, ypač tuomet, kai komitetai panaudoja įvairius populistinius šūkius, su tikslu manipuliuoti rinkėjais ar supriešindami save su politinėmis partijomis.

Šio darbo tikslas – išnagrinėti ir pamatyti visuomeninių komitetų pavadinimų tendencijas šiuose savivaldos rinkimuose bei išanalizuoti ir pabandyti painterpretuoti jų turinį. Rašto darbas suskirstytas į 4 dalis: pirmojoje dalyje bus kalbama apie pavadinimus, jų įregistravimo galimybės istoriją ir kažkokius jų tikslus iš teorinės pusės, antra dalis yra skirta kiekybinių duomenų analizei, kurioje bus atskleistos pavadinimų tendencijos, trečiojoje dalyje bus gilinamasi į šių pavadinimų turinį per kokybinę duomenų analizę bei paskutinėje, ketvirtojoje, dalyje bus aptariamos šio tyrimo išvados. Derinant kiekybinę ir kokybinę analizę, duomenys išskirstyti į 3 kategorijas: 1) komitetai, pavadinimuose turintys vardus ir pavardes (kai kuriuose netgi daugiau nei vieno žmogaus); 2) komitetai, kurie pavadinime sujungė savo identiteto ryšį su savivaldybe (miestu); bei 3) komitetai, kurie neturi atskiro šūkio ar pavadinimo, bei tie, kurių pavadinimai kartojasi su kitų komitetų, nors yra skirtingose savivaldybėse (ši kategorija susideda iš dviejų dalių). Verta paminėti, jog yra komitetų, kurių pavadinimai bus minimi skirtingose kategorijose, kadangi dėl juose esančių atitikmenų, jų negalima priskirti atskirai vienai. Kategorijos šiame darbe reikalingos, jog būtų lengviau atskirti bei pamatyti „madingiausius“ ar populiariausius pasirinkimus.