Nemokamas maitinimas mokyklose

Vaikai – tai visuomenės dalis, kuri yra ypač pažeidžiama, nes negali savęs aprūpinti ir apsisaugoti nuo nepritekliaus. Jungtinių tautų vaiko teisių deklaracijoje teigiama, kad „visuomenės ir valdžios organų pareiga - ypač rūpintis vaikais, neturinčiais šeimos, ir vaikais, neturinčiais pakankamai pragyvenimo lėšų“. (Jungtinių tautų vaiko teisių deklaracija) Remdamiesi šiuo deklaracijos principu galime daryti išvadą, kad tėvams nesugebant tinkamai aprūpinti savo vaiko, tai turi padėti padaryti valstybė. Viena iš valstybės funkcijų – pasirūpinti, kad vaikai iš nepasiturinčių ir socialinės rizikos šeimų gautų tinkamą, visavertį maitinimą. Ši funkcija yra atliekama mokyklose, kur, naudojant kvazi rinką, pasitelkus rinkos tipo mechanizmą – krepšelius – mokiniai, atitinkantys įstatymo numatytus reikalavimus, gauna nemokamą maitinimą, kuris dažnai yra vienintelė galimybė jiems pavalgyti. Šios problemos aktualumą taip pat įrodo ir tai, kad moksleivių nemokamam maitinimui kasmet skiriama apie 60 mln. litų valstybės biudžeto lėšų.

Darbo tikslas – išnagrinėti esamą nemokamo maitinimo mokyklose institucinį politinį vaizdą bei sukurti alternatyvą, kuri užtikrintų efektyvesnį problemos sprendimą, sumažintų diskriminaciją, suteiktų didesnę pasirinkimo laisvę bei garantuotų kokybišką paslaugos gavimą.

Uždaviniai:

• Išanalizuoti esamo nemokamo maitinimo valdymo ir VSO struktūrą;
• Išsiaiškinti apie pilietinės visuomenės dalyvavimą nemokamo maitinimo teikimo procese;
• Aptarti, kokia yra užimtumo struktūra nemokamame maitinime;
• Sukurti norimos politikos nemokamame maitinime vaizdą.