Humoro raiška

Humoras ir juokas egzistavo, ko gero, visose visuomenėse, visame pasaulyje jau nuo seniausių laikų. Humoras yra neišvengiamas kasdienybėje ir atlieka gan svarbų vaidmenį kiekvieno individo gyvenime. Teigiama, kad juokas atsirado mitologijoje, o netgi pats pasaulis atsiradęs iš žaismo, apgaulės ir juoko[1], nors yra linkusių ginčyti šią teoriją, nes juokas siejamas su nerimtumu, o pasaulio pagrindas labiau tikėtina yra rimtos idėjos, technologijos ir darbai.

Humoru domėtasi jau nuo tada, kai tik buvo pradėta istorija įamžinti rašytiniuose šaltiniuose. Deja, bet šis ilgas laikas nelėmė esminių atradimų besigilinant ir tyrinėjant humorą. Apie humorą bandė kalbėti filosofai, tačiau iš esmės nieko reikšmingo nebuvo rasta. Iki šiol dar nėra visapusiškos sistemos ar išsamių faktų apie humoro gyvavimą ar jo tikslą žmonėms. Kol kas daugiausia žinių apie humorą ateina iš klinicistinio darbo su klientais pastebėjimų, kol galiausiai turime tam tikrą mišinį filosofijos ir mokslo, ir tuo besiremiant yra bandoma pritaikyti humorą gydyme, nors tai tėra teoriniai svarstymai kaip yra iš tikrųjų[2].

Šiandieniniame pasaulyje humoras siejamas su suvokimu, išraiška ar situacijomis, kurios yra juokingos, komiškos, kartu įdomios ar keistos bei sukelia juoką. Nors humoras ne visada sukelia juoką, bet, vis dėlto, tai įprasčiausia, priimtiniausia reakcija į humorą. Neabejotinai humoras ir juokas yra esminiai reiškiniai to, kas priklauso kiekvienam žmogui. Humoras yra perduodamas įvairiais būdais, o labiausiai per kalbą, nes kiekvienas žmogus turi šimtus kasdieninių sąveikų, kuriose yra vartojama kalba, reiškiamos mintys. Humoro jausmas yra visapusiškas ir individualus jausmas, galintis sieti tam tikrą žmonių grupę, bet tuo pačiu metu ir esantis skirtingas kiekviename žmoguje, priklausantis nuo kognityvinių gebėjimų, pasaulio suvokimo, vertybių svarbos ir eilės tvarkos, estetinio suvokimo, įpročių, emocijų, pasitikėjimo savimi bei, apskritai, būdo bruožų.

Egzistuoja įvairūs tyrimai ir nevienareikšmiai požiūriai į humorą bei jo raišką ir bendrai paėmus, gali būti gan sudėtinga konkrečiai pasakyti, kas yra humoras, iš ko jis susideda, kokie tekstai ar formos gali būti vadinami humoristiniais. Taip pat, ar humoras gali būti laikomas humoru, jei nėra suprantamas tų, kuriems jis skirtas ir nesusilaukia ar susilaukia ne tokios reakcijos, kokia būtų priimtina iš adresatų, jei, tarkim, adresatui žinutė nepasirodo juokinga ir jis vertina ją kaip nehumoristinę, nes skiriasi kalbėtojų supratimas. Humorą taip pat galima tyrinėti ne tik pagal kylantį ar nekylantį atsaką juoju, bet ir kitas emocines reakcijas.

Šiame darbe bus aptariamos įvairios skirtingos humoro raiškos ir humoro supratimas, atsižvelgiant į įvairius žmogiškus ir aplinkos faktorius.

[1] LKŽ apibrėžia juoką kaip pasitenkinimo, džiaugsmo, linksmumo reiškimą, žaidimą, sąmojį, nerimtą dalyką.

[2] Encyclopedia of Psychology, 1984.