Spektaklio Viljamas Šekspyras „Hamletas“ (režisierius Oskaras Koršunovas) recenzija

Viljamo Šekspyro „Hamletas“ – tai bene garsiausias visų laikų draminis kūrinys. Parašytas XVII a. pradžioje jis ir dabar nepraranda aktualumo, kadangi kūrinyje yra nagrinėjamos žmogaus egzistencijos, būties temos, kūrinys yra persmelktas filosofija ir verčia susimąstyti. Dėl savo aktualumo, kiekviena karta turi savo „Hamletą“. Režisieriai jau nuo „Hamleto“ pasirodymo bando savaip inscenizuoti šį kūrinį, paliesti temas, kurios kitam režisieriui pasirodė ne tokios svarbios, nustumtos į antrą planą. Per laiką prisikaupė nemažai „Hamleto“ variacijų: vienose išlaikytas vientisumas ir laikmečio, kuriame kūrinys parašytas, dvasia, kitose – kūrinys perteikiamas moderniai, pritaikytas dabartinei visuomenei ir atspindi temas, kurios svarbios šiuolaikiniam žmogui. Kiekvieno režisieriaus „Hamletas“ kitoks ir parodantis kažką naujo, įdomaus. Rašyti apie būtent Oskaro Koršunovo režisuotą „Hamletą“ mane pastūmėjo tai, kad jo „Hamletas“ – kitoks, nei daugumos. Jis modernus, minimalistinis, bet tuo pačiu ir prabangus, dramatiškas, įtemptas ir kartu šiek tiek siaubingas. Oskaro Koršunovo „Hamleto“ variacija yra unikali ir prikaustanti dėmesį, žiūrint spektaklį visą laiką jaučiama ryški draminė įtampa. Šia recenzija ir noriu parodyti, kad Oskaro Koršunovo „Hamletas“ yra išskirtinis, priverčiantis susimąstyti ir paklausti savęs „Kas aš esu?“ kas rytą žvelgiant į veidrodį. Kritikų nuomonė šio spektaklio atžvilgiu yra įvairi: vieni spektaklį peikia, kiti spektaklį giria už drąsą ir gebėjimą pažvelgti kitaip į klasikos kūrinį. Neveltui Oskaro Koršunovo teatro tikslas yra „klasiką statyti kaip šiuolaikinę dramaturgiją, o šiuolaikinius kūrinius – kaip klasiką“. Jo kūryba abejingų nepalieka. Rašydama recenziją naudosiuosi kritikų nuomone, paskelbta tokiuose leidiniuose kaip žurnalas „Literatūra ir menas“, taip pat knygomis, kurios kalba apie Oskarą Koršunovą, jo kūrybą: Dovilės Zelčiūtės knyga „Po repeticijos. Pokalbiai apie teatrą“, bei „The Theatre of Oskaras Koršunovas“, kurioje yra aprašyta ankstyvoji režisieriaus kūryba, jos ištakos, patys pirmieji teatriniai bandymai, taip pat knygomis, kuriose yra kalbama apie Viljamą Šekspyrą ir jo „Hamletą“: tai Phyllis Hartnoll „Teatras. Trumpa istorija“ ir Vilijos Dailidienės „Šekspyro Hamletas“.