Vartotojo teisės į informaciją sudarant sutartis ryšio priemonėmis

ĮVADAS

Vartotojo teisė į informaciją yra viena pagrindinių vartotojų teisių, ku­rios įgyvendinimas yra svarbus vartotojų apsaugos ir efektyvios konkurenci­jos aspektu. Pastaraisiais metais vis labiau vystantys naujosioms technologijoms, pastebimos tendencijos, kad verslo subjektai vietoj tradicinės prekybinės veiklos pasirenka nuotolinę prekybą, kuri pagrįsta mainais telekomunikacijų tinkluose ir sutarčių sudarymu ryšio priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad sutarčių sudarymas ryšio priemonėmis pastaruoju metu ypač išpopuliarėjo, klausimas dėl vartotojui būtinos teikti informacijos tapo aktualesnis.

Siekiant geresnio vartotojų apsaugos lygio, 2011 m. spalio 25 d. Europos parlamentas ir Taryba priėmė 2011/83/ES direktyvą dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB“ (toliau – Vartotojų teisių direktyva), kurios vienas iš tikslų yra vartotojo teisės į informaciją užtikrinimas. Minėta direktyva be abejo reglamentuoja ir vartotojo teises į informaciją, sudarant sutartis ryšio priemonėmis. Neginčytina, kad, siekiant užtikrinti vartotojų teisių apsaugą, esminę reikšmę Europos Sąjungoje turi būtent vartotojui teikiama informacija. Akivaizdu, kad tik informuotas vartotojas gali adekvačiai veikti rinkoje, priimdamas pamatuotus ir sau naudingus sprendimus. Vartotojų teisių apsaugos direktyva nurodo, kad šios direktyvos nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms po 2014 m. birželio 13 d., ko pasekoje iki nurodyto termino Europos Sąjungos valstybės narės privalo perkelti direktyvos nuostatas į savo valstybių nacionalinius teisės aktus. Atsižvelgiant į pasikeitusį reglamentavimą, šiuo referatu bus siekiama aptarti esamą ir nuo 2014 m. birželio 13 d. įsigaliojantį vartotojo teisės į informaciją reglamentavimą. Tuo pagrindu taip pat bus siekiama atskleisti vartotojo, kuriam bus teikiama informacija, sąvoką bei pardavėjo (verslininko) pareigą atskleisti vartotojui informaciją, apžvelgiant būtinos atskleisti informacijos turinį bei kylančius padarinius dėl informacijos neatskleidimo.