Kraujo grupės ir kraujo perpylimas

Šiais laikais kraujo perpylimas tapo jau įprasta procedūra, tačiau vis dar yra daug žmonių, kurie dvejoja ar būti donorais. Kievienas žmogus turėtų suvokti, jog jo kraujas gali išgelbėti kito žmogaus gyvybę.

Jau gilioje senovėje žmonės suprato kraujo svarbą ir bandydavo gydyti įvairias ligas duodami ligoniams gerti gyvulių kraujo. Yra žinoma, kad Romos patricijai bei kitų kraštų aukštuomenė, net dvasiškai gerdavo gyvulių kraują, kad nutolintų senatvę. XVII a. pradžioje įrodžius, kad kraujas organizme teka ratu, buvo atlikti pirmieji bandymai jį perpilti. Buvo mėginama perpilti gyvulių ar jaunų sveikų žmonių kraują ligoniams bei seniems žmonėms. Tačiau, tokie bandymai dažniausiai baigdavosi mirtimi, nes kraujo kūneliai sulipdavo – agliutinuodavo. Šio reiškinio priežastys paaiškėjo tik XX a. pradžioje. K. Landštaineris, J. Janskis ir kiti mokslininkai nustatė, kad kraujyje yra savitos, iki tol nežinomos baltymų struktūros. Eritrocitų memebranose buvo rastos ypatingos baltyminės medžiagos – agliutinogenai, jie buvo pavadinti lotyniškomis raidėmis A ir B. Agliutinogenai – tai polisacharidų ir aminorūgščių kompleksai, esantys eritrocitų membranose ir turintys antigeninių savybių. O kraujo plazmoje buvo aptiktai agliutininų – baltymų, priklausančių gamaglobinų frakcijai ir turinčių antikūnių savybių.