Fiskalinės politikos priemonių lyginamasi vertinimas didžiųjų krizių metu

Valstybės finansų ištakos jau atsekamos Senovės Rytų valstybėse, Graikijoje ir Romos imperijoje. Tačiau šiuolaikinių finansų užuomazgos pradėjo rastis tik XIII – XIV a. formuojantis feodaliniams santykiams Italijoje. Stiprėjant valstybės vaidmeniui, ėmė vystytis valdžios struktūros, o joms stiprinti ir išlaikyti reikia pinigų. Atsiranda piniginių rinkliavų būtinybė, reikia jas paskirstyti, o tai ir yra valstybės finansų uždavinys.

Šiuo metu vis dar gyvename 2008 metais ištikusios pasaulinės krizės šešėlyje ir laukiame prognozuojamos kitos finansų krizės kelerių metų bėgyje. Pastaraisiais dešimtmečiais finansinių krizių vis daugėja ir valstybė siekdama ekonomikos augimo ir subalansuoto vystimosi naudoja tam tikrus svertus. Valstybė ekonomiką gali įtakoti vykdydama fiskalinę (susijusia su mokesčiais ir biudžeto formavimu) ir pinigų ( monetarinę) politiką. Fiskalinė politika apima valstybės pajamų ir išlaidų sistemą, valstybės išlaidas ir mokesčius. Taigi, fiskalinė politika padeda valstybei stabilizuoti ekonomiką esant nuosmukiui, finansinei krizei, siekti ekonomikos augimo ir subalansuoto vystimosi.

Darbo tikslas – įvertinti fiskalinės politikos priemones didžiųjų krizių metu.

Darbo uždaviniai:

1. Pateikti fiskalinės politikos sampratą ir aptarti fiskalinės politikos tipus.
2. Apžvelgti didžiausias finansines krizes.
3. Įvertinti ir palyginti didžiosios depresijos ir 2008 globalios finansų krizės fiskalinės politikos priemones.