Alkaloidai

Nuodingi augalai egzistavo dar prieš atsirandant Pirmajam žmogui. Pirmuoju augalu, turinčiu savyje narkotines medžiagas ir aprašytu gilioje senovėje buvo aguona. Prieš 5 tūkstančius metų aguoną gydymui naudojo Šumerai. Egipto papiruse aprašyti nuodingieji augalai, juos žmonės naudojo kaip nuodus, vėliau išmoko pritaikyti vaistų gamybai. Jame yra minimi ir alkaloidai. Gydytojas ir filosofas Hipokratas žinojo apie aguonų sulčių veikimą, chinino žievės poveikį žmogaus organizmui.

Devynioliktas šimtmetis gausus atradimų alkaloidų srityje. 1820 metais Desosas chininmedžio žievėje atrado chininą, o Rungė atrado kavoje - kofeiną. 1826 metais Gizeke atrado konijiną. 1828 metais Poselis ir Raimanas iš tabako išskyrė nikotiną, Mainas 1831 metais eksperimentuodamas su augalu beladona gavo atropiną.

Alkaloidais vadiname daugiau kaip 10 000 azotą turinčių jau išskirtų ir identifikuotų augalinės ir gyvulinės kilmės gamtinių junginių, pasižyminčių bazinėmis savybėmis ir net labai mažomis dozėmis specifiškai veikiančių gyvus organizmus.