Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo 2005-2013 M. strategijos įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo 2009-2010m. ataskaitos analizė

Gyventojų senėjimas yra neišvengimas visuomenės demografinės raidos etapas, susijęs su perėjimu iš tradicinės visuomenės į šiuolaikinę. Keičiantis gyventojų reprodukcijos tipui, mažėjant gimstamumui ir mirtingumui, kinta ir gyventojų amžiaus struktūra, gausėja pagyvenusių žmonių skaičius.

Gilėjantis demografinis senėjimas tampa viena svarbiausių socialinių, politinių, ekonominių ir netgi psichologinių problemų išsivysčiusiose šalyse. Tačiau senėjimas yra objektyvus reiškinys ir jį labai sunku reguliuoti ar keisti. Todėl yra svarbu deramai įvertinti šio proceso reikšmę, sekti jo eigą, būti pasiruošus galimoms pasekmėms, laiku reaguoti į kylančias problemas.

Šiuo metu vertinant Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių gyventojų senėjimą iškyla daug klausimų, todėl, kad šis procesas vis dar tebevyksta. Žinoma, toks greitas žmonių skaičiaus progresas amžiaus grupėse nelieka be atsako ir vykdant valstybės politiką. Todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 737 patvirtino Nacionalinę gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategiją, kurioje įsipareigojo imtis veiksmų, susijusių su senėjimo problemos sprendimu, sudaryti sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms gyventi visavertį asmeninį, visuomeninį, profesinį ir kultūrinį gyvenimą [8]. Siekiant įgyvendinti minėtoje strategijoje iškeltus tikslus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 5 patvirtino Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos 2005-2013 m. priemonių planą, kuriame nustatė konkrečias priemones Strategijos nuostatoms įgyvendinti. Šiame priemonių plane nustatyta, kad Strategijos įgyvendinimo rezultatai apžvelgiamas kas dveji metai, todėl analizei pasirinkta paskutinioji, tai yra 2009-2010 m. priemonių įgyvendinimo ataskaitą.