Baidarininkų irklavimas

Baidarių irklavimas - olimpinė sporto šaka, kuri kaip oficiali olimpinė rungtis olimpiadų programoje yra nuo 1936 metų, kai Berlyno olimpinėse žaidynėse baidarininkai išsidalino pirmuosius olimpinius medalius.

Lietuvoje baidarių sportas turi gilias tradicijas. Nuo 1957 metų Lietuvos irkluotojai išsiveržė į pasaulio pajėgiausių irkluotojų gretas, Mykolas ir Alfonsas Rudzinskai tapo Europos čempionais ir pasaulio čempionatų prizininkais. Pasaulio čempionais įvairiuose nuotoliuose buvo A. Korolkovas, P Šiurskus, N. Kalašnikova, A. Vieta. Dabartiniu metu 2001, 2002, 2003 metais Lietuvos vyrų dvivietės įgula laimėjo pasaulio čempionų 200 m nuotolyje aukso medalius. 2000, 2001, 2002, 2003 Lietuvos irkluotojai laimėjo pasaulio baidarių irklavimo taurę. Tai leidžia daryti prielaidą, kad Lietuvos jaunųjų ir suaugusiųjų baidarininkų rengimo sistema yra gerai organizuota sportininkų rengimas, valdomas moksliniu pagrindu.

Baidarių irklavimo varžybos vykdomos “lygiame” vandenyje – ežeruose, nesrauniose upėse (dažnai jų senvagėse), kanaluose ir pan. Sportinės baidarės šiuo metu dažniausiai yra plastikinės, nors anksčiau daugiausia buvo lenktyniaujama medinėmis danų gamybos valtimis. Baidarė yra uždaresnė - viršus yra nedengtas tik toje vietoje, kuri skirta sėdėti irkluotojui, jos būna vienvietės, dvivietės, keturvietės. Baidarininkai irkluoja sėdėdami ir yrius daro iš abiejų valties pusių. Baidarininko irklas yra dviejų menčių, kurių plokštumos viena kitos atžvilgiu sudaro iki 90 laipsnių kampą, todėl po yrio viena mintimi baidarininkas turi pasukti irklą, kad ir kita mentimi “užkabintų” vandenį. Baidarė vairuojama kojomis valdomu vairu[1].

Baidarių sporto rungtys 200, 500, 1000 m reikalauja iš sportininkų daugelio raumenų grupių didelio galingumo ir kiekvienai rungčiai specifinės ištvermės. Kintant inventoriui, nuotolių ilgiui, keičiasi baidarininkų rengimo teorija ir metodika, skirtingi reikalavimai keliami baidarininkų organizmui. Įveikiant 200 m nuotolį energijos gamyboje 36-40 proc. sudaro aerobinių reakcijų indelis, 500 m sudaro 62-64 proc., o 1000 m šių reakcijų indėlis išauga iki 80 proc. Tai rodo, kad keičiantis nuotolio ilgiui labai keičiasi energijos gamybos būdo indėlis ir darbo galingumas[2].

[1] Apie sportą. Prieiga per internetą: [Žiūrėta 2014-11-30]. <http://bki.lt/seni/sportas/supazindinimas.htm>.

[2] Jaunųjų baidarininkų fizinio išsivystymo, fizinių galių, funkcinio pajėgumo ir specialaus parengtumo statistiniai duomenys ir jų lyginamoji analizė su pasaulio čempionų rodikliais. Prieiga per internetą: [Žiūrėta2014-11-30]. <http://bki.lt/straipsniai/060425_jaunuju_baidarininku_tyrimas_skernevicius.htm>