Fiziniai asmenys, jų teisnumas ir veiksnumas

Žmonių bendruomenėje egzistuojantys santykiai tarp žmonių vadinami visuomeniniais santykiais. Išskiriami visuomeniniai santykiai, kurie sureguliuoti teisės normomis. Tai - teisiniai santykiai. Išskiriamos dvi teisės rūšys: pozityvioji teisė, prigimtine teisė. Pozityvioji teisė - tai taisyklės, kurių laikymasis yra sankcionuotas valstybės prievarta. Jau senovės Romos teisininkai visas pozityviosios teisės normas skirstė į dvi dideles grupes: į viešąją teisę ir privatinę teisę. Svarbiausia privatinės teisės šaka - civilinė teisė. Civilinė teisė - tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja lygių ir vienas kitam nepavaldžių subjektų visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius, asmeninius neturtinius santykius.
Kaip ir kiekviena teisės šaka, civilinė teisė turi savo subjektus. Civilinės teisės subjektų sistemos pagrindas yra žmogus – natūralus subjektas (fizinis asmuo). Visi kiti civilinės teisės subjektai yra sukurti žmogaus remiantis viešosios ir privatinės (civilinės) teisės normomis, kurie gali būti pripažinti juridiniais asmenimis arba tokiais nelaikomi. Šiame referate apžvelgiami fiziniai asmenys kaip civilinės teisės subjektai ir jų civilinio teisinio subjektiškumo elementai: teisnumas ir veiksnumas.
Jau Romos šaltiniuose buvo teigiama, kad teisė egzistuoja tik dėl žmogaus, kuris ir yra tikrasis bei natūralus jos subjektas (hominum causa ius constitutum est). Taigi matome, kad jau senovės Romos teisininkai išskyrė žmogų kaip civilinės (privatinės) teisės subjektą ir apibrėžė jo teisnumą ir veiksnumą. Todėl šiame darbe atskiruose skirsniuose pateikiamos žinios iš Romėnų teisės: apibūdinamos fizinio asmens teisnumo ir veiksnumo ypatybės. Iš esmės jos yra panašios lyginant su dabartinėmis. Tai tik įrodo, kad iki šiolei romėnų teisė yra civilinės teisės pagrindas visame pasaulyje.