Senekos laiškų analizė

Senekos laiškuose labai daug aforizmų ir patarimų kiek tariamam “ Liucijui “ tiek ir aplinkiniams. Nors aplinkinius jis paliečia tik tarsi iš šono žiūrėdamas iš labai toli. Tai galime pastebėti jau nuo pat pirmojo laiško ( Bet man išeina kaip ir daugeliui, ... ). Jis tarsi daro apžvalgą jį supančios aplinkos ir duoda patarimus. Antrajam laiške jis tarsi padėkoja už jam duotas žinias, geras žinias jis džiaugiasi Liucijaus stabilumu, tuo tarsi pabrėždamas, kad stabilumas, tai žmogaus vidinė ramybė, tai mokėjimas sutarti pačiu su savim. Trečiame laiške kalbama apie draugystę. Čia pagrindinę vietą užima pasitikėjimas ( Bet jei ką nors laikai draugu ir nepasitiki juo ... ) ir sprendimo priėmimas jeigu jau nusprendei, tai negraužk savęs bereikalingom dvejonėm, o elkis taip kaip apsisprendei. Ir nors jis pataria labai atsargiai ir kruopščiai rinktis draugus, bet tuo pačiu teigia, kad be draugų gyventi ydinga ( Juk yda ir pasitikėti visais, ir netikėti niekuo. ). Ketvirtas laiškas susijęs su vertinimu. Jo išsireiškimai vedą prie apmastymų ko tu nusipelnei ir kas liks po tavęs ( .. visų lengviausiai netekti tokio daikto, kurio visiškai negaila jį praradus. ). Šiame laiške bandoma analizuoti mirties baimę ir gyvenimo beprasmiškumą. Penktame laiške vis dar tęsiama tema apie gyvenimo prasmę, nes pabrėžiama žmogaus tobulėjimo esmė, bet tuo pačiu siekiama atkreipti dėmesį ir į tai kad ypatingai pabrėžti savo tobulumą, dvasinį turtą ar kitokias vertybes nereikia, nes tada liksi nesuprastas žmonių ir minia gali tave atstumti. Jis siūlo sudaryti santarvę su savimi. Kada jis mylės save jį mylės ir aplinkiniai ( Žinok, kad toks žmogus bus ir visų draugas. ).