Aplinką tausojančios inovacijos. Vyriausybės vaidmuo padedant plėtoti aplinkosaugos technologijas

Daugelis šalių pramonės įmonių suvokia, jog, norint sėkmingai konkuruoti pasaulinėje rinkoje, būtina nuolat gerinti produkcijos kokybę ir diegti inovacijas. Be to, augantis tiek verslo partnerių, tiek vartotojų domėjimasis aplinkos apsauga skatina pramonės įmones ne tik keisti technologinius procesus, bet ir daugiau dėmesio skirti gaminių aplinkosauginėms savybėms. Aplinkosauginis projektavimas – tai sistemingas aplinkosauginių aspektų įtraukimas į gaminių projektavimą, siekiant sumažinti jų poveikį aplinkai per visą būvio ciklą . Gaminio būvio ciklas apima jo kūrimą, gamybą, prekybą ir paskirstymą, vartojimą ir galutinį gaminių, virtusių atliekomis, šalinimą. Aplinkosauginis projektavimas yra paremtas prevenciniu požiūriu ir leidžia daryti pakeitimus ankstyvosiose gaminio kūrimo stadijose ir išvengti aplinkosauginių problemų sprendimo tolimesnėse būvio ciklo stadijose. [1] Aplinkosauginio projektavimo tikslas – mažinti išteklių vartojimą, optimizuoti gamybą ir paskirstymą, pailginti gaminio tarnavimo laiką, naudoti mažiau pavojingas medžiagas ir užtikrinti saugų gaminių, virtusių atliekomis, tvarkymą. Baltijos šalių vyriausybės pripažįsta, jog, norint užtikrinti stabilų ekonomikos vystymąsi ir teikti į rinką konkurencingą produkciją, daugiau dėmesio turi būti skiriama inovacijų propagavimui, taikomųjų mokslinių tyrimų darbams bei bendradarbiavimo tarp mokslo ir pramonės stiprinimui. Pavyzdžiui, Pramonės plėtros politikoje iškeltas uždavinys “sukurti efektyvią Nacionalinę inovacijų sistemą, garantuojančią palankias sąlygas mokslo ir gamybos integracijai, naujų technologijų bei veiklos metodų kūrimui ir sklaidai”. Inovacijų plėtros bei mokslo ir technologijų politika Lietuvoje dar tik vystosi. Pagrindinis vaidmuo šioje srityje tenka LR Ūkio ministerijai, LR Švietimo ir mokslo ministerijai bei Mokslo ir technologijų komisijai.[1]