Mokslinio ir publicistinio stiliaus palyginimas

Mokslinis stilius - tai vienas iš dalykinių stilių. Šis stilius labai skiriasi nuo buitinio stiliaus. Pastarajame vyrauja sakytinė kalbos forma, o šiuose paprastai rašytinė. Net ir tada, kai mokslinis pranešimas daromas žodžiu, prie tai jis būna parengtas raštu. Ten – dialogas, ten – monologas. Ten – neoficialumas, gyvumas, emociningumas, čia – tikslumas, savotiškas sausumas. Atskiros mokslo šakos tiria skirtingus gamtos ar visuomenės gyvenimo reiškinius: kalba čia tiksli, aiški, glausta, mintys dėstomos nuosekliai, logiškai siejamos. Anglų filosofas, logikas ir matmatikas Bertranas Raselas (Russel), pabrėždamos mokslo kalbos tikslumą, jos skirtumą nuo paprastos šnekamosios kalbos, yra pateikęs tokį pavyzdį: „Sakykim, aš einu su draugu tamsią naktį, ir mes pameteme vienas kitą. Draugas šaukia: „Kur tu?“ Atsakau: „Aš čia“. Mokslas tokios kalbos nepripažįsta. Jis pasakytų: 1948 m. sausio 30 d. 23.32 val. Bertranas Raselas buvo taške 403’56’’ vakarų ilgumos ir 53014’34’’ šiaurės platumos. Mokslo kalba yra sausoka,be emocijų, vaizdų. Žinoma, esama šiokių tokių skirtumų tarp mokslo sričių. Sakykim, matematikos mokslas „sausesnis“ už literatūros mokslo darbą, bet ir pastarojo autorius rašo dalykiškai, veikia skaitytoją samprotaimais, o ne meniniais vaizdais. Mokslinei kalbai būdingi terminai – tiksliai kurios nors srities sąvoką apibrėžiantys žodžiai bei žodžių junginiai. Tereikia išvardyti kelisvienos srities terminus – ir iš karto galima pasakyti, iš kurios mokslo šakos jie paimti. Linksnis, kirčiuotė, veiksmažodis – iš kalbotyros, dažnis, įžeminimas, jonas – iš fizikos, feodalai, metraštis,viduramžiai, pirmykštė bendruomenė, visuomeninė ekonominė formacija – iš istorijos. Neretas žodyno vienetas, buitiniame ar meniniame stiliuje vartojamas kaip paprastas žodis, patekęs į mokslo kalbą įgyja naują, savitą, termininę reikšmę. Mokslo darbuose vartojami beveik vien tiesioginiai (konstatuojamieji) sakiniai, nėra šaukiamųjų, reti klausiamieji. Daugelis sakinių gana ilgi. Palyginkime šiuo atveju tris stilius: maždaug 80% visų sakinių moksliniuose tekstuose sudaro 9 – 30 žodžių sakiniai, o meninio ir publicistinio stiliaus tekstuose – 1 – 17 žodžių sakiniai (duomenys – funkcinių stilių tyrinėtojas A. Bitinienės).