Sokrato apologija

Platonas – antikinės Graikijos filosofas, matematikas, dialogų rašytojas. Atėnų akademijos įkūrėjas. Buvo Sokrato mokinys ir matė jo neteisingą nuteisimą. Žavėjosi savo mokytojo ideologija ir tai atsispindėjo jo paties filosofinėse pažiūrose. Platonas suformulavo svarbiausias vakarų filosofijos, psichologijos bei politikos problemas ir idėjas. Iš pagarbos Sokratui daug kūrinių parašė dialogo forma, kuriuose atsiskleidė išskirtinė Sokrato išmintis. Vienas iš tokių kūrinių – „Sokrato apologija”. Kaip galime suprasti iš pavadinimo, šiame veikale pagrindinis vaidmuo atitenka Sokratui, kuris, beje, buvo pirmasis mąstytojas, nukreipęs filosofiją humanistine linkme, mokęs įsigilinti į žmogaus esmę, atrasti gėrio, teisingumo, dorovės svarbą. Išmintį laikė didžiausia žmogaus vertybe, o jos perdavimą ateities kartoms savo pareiga.

Platonas meistriškai perteikė savo mokytojo išmintį ne aiškindamas, o vaizduodamas Sokratą tokį, kokį pažinojo jis – teisingą, ironišką, bebaimį. Veikalas „Sokrato apologija“ - tai Sokrato monologas savo paties teisme. Veikale atskleidžiama, kada prasidėjo Sokrato, kaip filosofo gyvenimas? Aptariamos Sokrato filosofinės pažiūros. Iškeliamos esminės problemos Ar visuomenė žino, kas yra tikroji išmintis? Kodėl neverta bijoti mirties? Kodėl dėl teisingumo verta paaukoti gyvybę? Ar Sokratui yra svarbus tikėjimas ir Dievas? Platonas savo veikale siekė apibrėžti filosofinius terminus, atskleisti Sokrato filosofines pažiūras bei išminties esmę.