Elito tipologijos

Turbūt kiekviemas žmogus elitą supranta savaip,vieniems tai gali būti menininkai,kitiems įžymūs asmenys,tretiems savo šaliai nusipelnę politikai,tačiau negalime nepastebėti vieno dalyko, kad labai dažnai elito žodžiai bei mintys yra kartojamos masinės informacijos priemonėse: televizijoje, spaudoje, radijuje. Neretai elito paskleistos idėjos tampa paskata žmonėms vienaip ar kitaip veikti, ar net priešintis. Tuo pačiu pažymėtina, kad elito kūrybiniai darbai bei idėjos formuoja ir atspindi mūsų visuomenės dvasinę kultūrą.

Istorijai judant mūsų dienų link filosofai, sociologai, kultūrologai pradėjo kalbėti apie tai, kad elitas nėra ypatinga socialinė žmonių grupė, “kasta”, lygiai kaip nėra ir grynai profesinė grupė, kai žmonės priskiriami vadinamosioms kūrybinėms, aukštosioms profesijoms. Tačiau kaip ten bebūtų, gilinantis į vieno ryškiausių kultūros elitiškumo teoretikų ispano J. Ortegos y Gasseto samprotavimus, galima išskirti tokią jo mintį: kai tik išnyksta aristokratijos židiniai, tai visuomenė pradeda merdėti. Visuomenė tol gyvastinga ir gyvybinga, kol ji savyje turi to dvasinio aristokratizmo, aistringos ir “gyvos” kultūros, t. y. tokios, kurią žmogus paverčia savo asmeniniu turtu, savo paties priederme ir kurią jaučia visa savo esybe, spontaniškai linksta prie jos ir ją gina.

Kaip ir bet kuris socialinis reiškinys, elitas yra klasifikuojamas. Jo klasifikacija yra labai įvairi bei gausi. Ir nors įvairūs autoriai pateikia savas pozicijas elito skirstymo atžvilgiu, tačiau visos elito tipologijos turi reliatyvumo dėsnį, tad ir yra santykinės.

Šiame darbe trumpai apžvelgsime elito sampratą bei elito tipologijos ypatumus.