Besivystančių šalių importo pobūdis ir prekių stuktūra

Užsienio prekybos pagrindas yra mainai ir specializacija. Tarptautinių mainų prielaida yra gamybos sąlygų skirtumas. Pavyzdžiui, subtropinio klimato šalys specializuojasi auginti kavą, citrusinius vaisius, teikti paslaugas saulės ir šilto vandens mėgėjams; atšiauraus klimato šalys tenkina kalnų slidinėtojų pomėgius, šiaurės žvėrelių medžiotojų aistras ir t.t.Antroji tarptautinės prekybos prielaida yra skirtingas darbo produktyvumo lygis. Kiekviena šalis specializuojasi gaminti tai, kas jai efektyviau. Todėl dažniausiai gaminamos ir eksportuojamos tokios prekės (ar paslaugos), kurių technologinis gamybos lygis ir kokybė pralenkia pasaulinį lygį arba, naudojant pigų darbą, užtvindoma pasaulinė rinka nors ir neaukštos kokybės, bet pigiomis prekėmis.Šalys importuoja tokias prekes (paslaugas), kurių gamyba joms yra žymiai brangesnė, nei jas perkant pasaulinėje rinkoje. Tarptautinei prekybai didelę įtaką daro skonių, polinkių ir prioritetų įvairovė. Neįmanoma įsivaizduoti, kad lietuviai negertų kavos, arbatos, atsisakytų citrusinių vaisių ir pan.Vargu ar surasime ekonomistą, politiką, kuris nesuprastų tarptautinės prekybos naudos krašto ekonomikai. Užsienio prekyba labai naudinga, kai prekiauja tarpusavyje šalys, turinčios skirtingus gamtinius turtus, kapitalo išteklius, nevienodus darbo ir kapitalo kaštus įvairių prekių gamyboje.Pageidautina įsivežti iš užsienio tik tokias vartojimo prekes, kurių negalima pagaminti respublikoje (kavą, kakavą, citrusinius vaisius ir t.t.). (R. Drilingas, j. Čiburienė, V. Snieška „Makroekonomikos pagrindai“ Kaunas 1997; 160 psl.). O išvežama tos prekės kurias valstybei pagaminti yra pakankamai geros sąlygos ir kurių yra tam tikras perteklius.Darbo tikslas – apžvelgti besivystančių šalių importo pobūdį ir prekinę struktūrą.