Užsieniečio statusas Lietuvoje

Lietuvoje gyvena apie 30 tūkst. kitų tautybių žmonių- rusų, lenkų, baltarusių, ukrainiečių ir kt. Tai yra vienas iš mažiausių rodiklių ES. Daugiausiai (apie 50-60%) Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, tai nuo Sovietų sąjungos likusių gyventi žmonių, kurie gavo leidimus laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos teritorijoje. Likusi dalis- tai laikinai atvyke dirbti, mokytis. Žvelgiant į Lietuvos Statistikos departamento duomenys pagal tautybes, galima matyti, kad atvykstančiųjų iš kitų šalių skaičius pamažu didėja. Tačiau kas yra kitos šalies gyventojas- užsienietis, kokie dokumentai reglamentuoja užsieniečio statusą Lietuvoje?Užsienietis- tai kitos valstybės pilietis, kuris apsistoja ilgesniam arba visam laikui tam tikroje valstybėje. Pagal Lietuvių kalbos instituto žodyną: užsienietis- užsienio gyventojas. Europos migracijos tinklo internetiniame puslapyje užsienietis apibūdinamas taip- “asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.” Taigi, pagal nurodytus terminus galima suvokti, kad užsienietis gali gyventi kitoje valstybėje, dirbti, mokytis, tačiau jo veiksmus reglamentuoja keletas įstatymų.Lietuvoje užsieniečių teises reglamentuoja iš esmės 2 įstatymai:1. Lietuvos Respublikos „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymas (Žin., 2004, Nr. 73-2539; Žin., 2009, Nr.93-3984).2. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymas (Žin., 2004, Nr.73-2540).Šiuos įstatymus nagrinėsiu, norėdama daugiau sužinoti apie užsieniečio statusą Lietuvoje. Taip pat apžvelgsiu naujas publikacijas ir mokslinius straipsnius šia tema. Nes tik įsigilunus į naują ir aktualią literatūrą, galima daugiau sužinoti apie mums aktualias temas.