Žmonių santykiai Algimanto Puipos filmuose

Algimantas Puipa – profesionalus, produktyvus ir garsus lietuvių režisierius, savo filmais susilaukiantis daug dėmesio ir labai įvarių žiūrovų bei kritikų nuomonių. Per paskutinius penkerius metus pastatęs du filmus, paremtus J. Ivanauskaitės kūryba, režisierius atsiskleidė kaip gebantis tikroviškai ir giliai vaizduoti moters vidinį pasaulį, jos gyvenimo dramą. Savo filmais, pasižyminčiais paradoksais, sapnų-realybės vaizdavimu, siurrealistiniais elementais, A. Puipa patraukė ir mano dėmesį. Remdamasi A. Puipos filmų atsiliepimais, įvertinimais tarptautiniuose kino festivaliuose bei jo indėliu į lietuvių kino istoriją, analizei pasirinkau būtent šio autoriaus kūrybą.Nagrinėti pasirinkau šiuos A. Puipos filmus: „Nebūsiu gangsteris, brangioji“ (1978), „Nuodėmės užkalbėjimas“ (2007) bei naujausią jo filmą „Miegančių drugelių tvirtovė“ (2012). Pirmasis filmas, kaip matyti, sukurtas prieš daugiau kaip trisdešimt metų, o kiti du – visai neseniai. Tai mano analizėje atskleis autoriaus kūrybos pokyčius filmų charakterių tarpusavio santykių vaizdavimo srityje, skirtumus bei panašumus tarp jo ankstesnės ir vėlesnės kūrybos. Kūrinius analizuosiu trimis santykių rūšimis/aspektais: vyrų ir moterų santykiais (romantiniais), draugyste bei tėvų ir vaikų santykiais. Analizuodama remsiuosi filmo veikėjų dialogais, jų neverbaline kalba, operatorių, dailininkų darbu, kitomis priemonėmis sukurtomos filmų nuotaikomis tam tikrose scenose.