Rasės diskriminacija mokykloje: priekabiavimo (patyčių) forma

Atvejo analizei pasirinkta situacija įvyko 2012 metais Šiaulių miesto mokykloje. Situaciją papasakojo vaiko, kurio klasėje yra juodaodis berniukas, mama, kuri yra mokyklos tėvų tarybos narė, juodaodžio berniuko auklėtojos sesuo. Mokslo metų viduryje į mokyklą atėjo juodaodis berniukas. Kaip naujokui jam buvo pristatyta mokykla, mokytojai, klasiokai. Jau pirmomis savaitėmis mokyklos koridoriuose mokinys buvo vadinamas „juodžiu“, „anglimi“, „dėme“, „durų kilimėliu“, per pamokas gaudavo žeidžiančius raštelius. Vaikas buvo skraudžiamas vyresnių mokinių, kurie jį pergriaudavo ir valydavosi į jį kojas. Į žeidžiančias replikas bei smurtą mokinys reaguodavo labai skaudžiai, praleisdavo pamokas, o atėjęs, dažniausiai, sėdėdavo klasės gale, atsiribojęs nuo klasėje vykdomos veiklos. Mokytojai, mokyklos specialsitai žodiniam bei rašytiniam įžeidinėjimui didelio dėmesio neskyrė (sudrausmindavo, tačiau tik tuomet, kai tai trukdydavo jų darbui). Fizinio smurto metu „prigauti“ vaikai buvo siunčiami pas direktorę arba socialinę pedagogę, kur jiems buvo taikomos žodinės bausmės, moralizavimai (negeras, taip daryti negalima ir pan.). Į mokyklą atvykus močiutei, prašyti pagalbos socialinės pedagogės, buvo pasiūlyta susitaikyti su esama situacija, nes „šiuolaikiniai vaikai, tokie yra“. Nepraėjus nei mėnesiui vaiko močiutė atsisakė mokyklos paslaugų ir vaikas išėjo iš mokyklos.