Masininės informacijos priemonių įstatyminis reguliavimas

Masinės informavimo priemonės arba žiniasklaida - tai priemonės, skirtos pateikti informaciją plačiam žmonių ratui. Tradiciškai žiniasklaidai priskiriama spauda, radijas, televizija ir internetas. Bendras jų bruožas yra tai, kad naudojantis techninėmis priemonėmis jos pasiekia plačiąją visuomenę. Demokratinėje visuomenėje nepriklausomos žiniasklaidos priemonės praktiškai yra vieša visuomenės kontrolės valdžia, įgyvendinanti įstatymu garantuotą žodžio ir spaudos laisvę. Valstybėje, kurioje egzistuoja spaudos ir žodžio laisvė, kiekvienas pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka steigti įvairias žiniasklaidos priemones, kurių niekas negali cenzūruoti ir į kurių veiklą negali kištis nei valstybinės, nei privačios institucijos.
1988 – 1990 m. Rytų ir Vidurio Europos šalims išsivadavus iš komunistinės santvarkos ir atkūrus nepriklausomybę, daugelyje šio regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvoje, susiformavo laisva demokratinė žiniasklaida. Spauda, radijas bei televizija lėčiau laisvėjo tik tose valstybėse, kuriose sunkiai kūrėsi demokratinio valdymo sistema, viena iš jų – Rusija. Visa tai skatina atidžiau panagrinėti Lietuvos ir Rusijos masinių informavimo priemonių sistemas.
Darbo tikslas - palyginti Rusijos bei Lietuvos masinių informavimo priemonių įstatyminį reguliavimą.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti, kokį vaidmenį masinės informacijos priemonės atlieka šiuolaikiniame pasaulyje.
2. Palyginti masinių informavimo priemonių autonomiją Lietuvoje ir Rusijoje.
3. Palyginti Lietuvos ir Rusijos internetinės žiniasklaidos reguliavimą.