Neokatališkoji literatūros kritika Lietuvoje

Šio darbo tema “Neokatalikiškoji literatūros kritika Lietuvoje”. Darbo tikslas ¬– aptarti neokatalikiškąją literatūros kritiką Lietuvoje. Uždaviniai - išsiaiškinti neokatalikiškosios literatūros kritikos sąvoką, nustatyti kokią vietą literatūros kritika užima lietuvių literatūros moksle bei kritikoje, nurodyti svarbiausius moderniosios katalikybės sąjūdžio leidinius bei pristatyti žymiausius neokatalikiškosios literatūros kritikos atstovus.
Rašant darbą buvo taikomi analitinis, interpretacinis bei aprašomasis metodai. Tarpusavyje derinant šiuos metodus buvo galima įvairiapusiškiau aptarti neokatalikiškąją literatūros kritiką Lietuvoje.
Pagrindinis šio darbo šaltinis - “Naujosios Romuvos” straipsniai, atspindintys naujojo katalikų judėjimo laikotarpio literatūros mokslo bei kritikos raidą. Be to, siekiant atskleisti kitų tyrinėtojų nuomones tiriamuoju klausimu, darbe cituojamos jų mintys, teiginiai. Apie neokatalikiškąją literatūros kritiką yra rašiusi S.Laurenčikaitė knygoje “Katalikų sąjūdis ir krikščioniškojo egzistencializmo atspindžiai XX amžiaus lietuvių poezijoje” (Vilnius, 1997). Taip pat gana įdomias ir svarias mintis minėta tema yra išsakę V.Daujotytė, V.Skrupskelytė, J.Keliuotis, V.Valiušaitis. Taigi siekiant įvairiapusiškai atskleisti darbo temą buvo remtasi ir minėtų autorių mintimis.
Referatas sudarytas iš keturių pagrindinių skyrių: Įvadas, Neokatalikiškoji literatūros kritika Lietuvoje, Išvados ir Literatūra. Antrasis skyrius skirstomas į tris poskyrius: 1. Neokatalikiškoji literatūros kritikos sąvoka, 2. Neokatalikiškieji leidiniai (šis poskyris dar skirstomas į du skyrelius: “Granitas” ir “Naujoji Romuva”), 3. Žymiausi neokatalikiškosios literatūros kritikos atstovai (J.Keliuotis, A.Vaičiulaitis, J.Brazaitis ir J.Grinius). Išvadose pateikiami esminiai referato “Neokatalikiškoji literatūros kritika Lietuvoje” apibendrinimai, teiginiai.