Elektroferezė

Kapiliarinė elektroforezė – vienas iš ryškiausių moderniosios mikroanalizės metodų pavyzdžių. Jis puikiai atspindi moderniosios mokroaanalizės tendencijas šiuolaikinėje cheminėje analizėje
Per pastaruosius 2 dešimtmečius šis metodas išsivystė į galingą analizės įrankį, plačiai naudojamą tiek mažamolekuliams, tiek polimeriniams junginiams atpažinti. Šis metodas, išvystytas 1960 metais yra naudojams daugelyje sričių – farmacijoje biochemijoje, maisto technologijoje ir analizėje, biotechnologijoje, teisminėje medicinoje, chemijos moksle, pramonėje, klinikinėje analizėje, aplinkotyroje. Šiame darbe bus nagrinėjama dirbtinių saldiklių vaisvandeniuose kiekybinė analizė pasitelkus kapilarinės zonų elektroforezės metodą.
Saldikliai kelis šimtus kartų saldesni už cukrų (aspartamas saldesnis 200 kartų, sacharinas – 300, acesulfamas-K – 200 kartų), nekaloringi bei gerokai pigesni, tad jie paklausūs tarp gamintojų. Gėrimus su saldikliais lengva gaminti, ir tokių produktų savikaina maža. Jų kiekis produkte turi atitikti nustatytas leistinas koncentracijas ir užtikrinti vartotojų sveikatos saugumą. Kai kuriose šalyse tam tikrų saldiklių vartojimas yra uždraustas, nes jie pripažįstami kaip kancerogeninės ar neurogeninės medžiagos. Išskirtinos dvi nuomonės apie saldiklių vartojimą: pagal vieną – saldikliai nekenksmingi žmonių sveikatai, o pagal kitą priešingai – norima uždrausti kai kurių saldiklių vartojimą gamyboje.
Lietuvos higienos normos HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ sąraše pateikta 11 saldiklių, iš kurių dažniausi aspartamas, sacharinas bei acesulfamas. Tai dirbtiniai saldikliai, kurie organizme nevirškinami, todėl visiškai nekaloringi, išskyrus aspartamą, kurio kaloringumas – 4 kcal/g.