Insulino švirkštimo ypatumai sergant cukriniu diabetu

Cukrinis diabetas yra viena aktualiausių šių dienų visuomenės sveikatos problemų. Rašytinės žinios apie šią ligą siekia penktą tūkstantmetį prieš Kristų, kuomet senovės Indijoje rašytuose sanskrito tekstuose minimas saldus ligotų žmonių šlapimas. Užuominų apie cukrinį diabetą galima aptikti visose senovės civilizacijoje, tik viduramžių Europoje cukrinis diabetas buvo primirštas iki XVI a., kuomet jį šveicarų gydytojas Paracelsas iš naujo aprašė ir charakterizavo kaip sunkų sisteminį susirgimą apie kurį žinios tobulinamos iki šių dienų
Cukrinis diabetas - sparčiai plintanti lėtinė liga, įgaunanti epidemijos pobūdį. 2000 metais pasaulyje cukriniu diabetu sirgo 171 milijonas žmonių, prognozuojama, kad 2025 metais sirgs apie 300 milijonų gyventojų, o 2030 metais sergančiųjų skaičius sieks net 366 milijonus. Pasaulyje kas 20 sek. - diagnozuojamas naujas diabetas, kas 30 sek. – dėl šios ligos komplikacijų amputuojama koja. Tai faktai, kurie parodo ligos pavojingumą ir reikalingumą tinkamai ją gydyti.
Pacientams, kuriems nepakankamai gerai kontroliuojamas cukrinis diabetas išsivysto lėtinės, cukraligės sąlygotos komplikacijos (inkstų, akių, nervų, širdies, smegenų bei kojų kraujagyslių pažeidimas), kurios mažina ligonio darbingumą, sukelia invalidumą, trumpina gyvenimo trukmę. Cukrinis diabetas yra dažniausia suaugusiųjų regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Norint išvengti komplikacijų, būtina gera diabeto kontrolė. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą cukrinis diabetas yra daugiaetiologinis metabolinis sutrikimas, kuriam būdinga lėtinė hiperglikemija ir sutrikusi angliavandenių, riebalų, baltymų apykaita, išsivystanti dėl insulino sekrecijos, jo veikimo sutrikimų arba dėl abiejų priežasčių. Tikrasis šios epideminės, išsivysčiusiose šalyse plintančios ligos ir jos komplikacijų mastas tampa vis akivaizdesnis.
Sergant cukriniu diabetu (CD) ilgainiui vystosi ilgalaikis įvairių organų pažeidimas, jų disfunkcija ir nepakankamumas. Susidūręs su lėtine visą gyvenimą trunkančia liga – cukriniu diabetu sergančiais pacientais, vaistininkas privalo užtikrinti, kad jiems būtų skiriamas tinkamiausias gydymas, pasiekti gydymo tikslai, o šalutiniai poveikiai būtų kuo mažesni, ypač gydant insulinu. Insulino preparatai atrasti jau daugiau kaip prieš 80 m. Daugelis jų formų jau nebenaudojama praktikoje dėl šalutinių reiškinių. Tuo tarpu naujieji insulinai (detemiras – Levemir, „Novo Nordisk“) šiandien ne tik užtikrina optimalią CD kontrolę, bet yra saugesni ir ženkliai patogesni naudoti.
Diagnozavus cukrinį diabetą, pacientus apima skausmingi išgyvenimai, kankina abejonės dėl ateities, nepilnavertiškumo jausmas. Kad pacientai galėtų valdyti savo ligą, pirmiausia turi ją pažinti sugebėti prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos, o gydytojai, slaugytojai bei šeimos nariai privalo jiems padėti tai padaryti. Jei pacientas per mažai kontroliuoja ligą, jam gresia la¬bai rimtos komplikacijos. Tarp diabetikų, dalį metų sirgusių šia liga, dažnai pasitaiko aterosklerozės ligų, pavyzdžiui, angina pectoris, širdies infarktas ir kojų kraujotakos sutrikimai. Maždaug 2/3 visų diabetikų, miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Darbo tikslas – išnagrinėti insulino švirkštimo ypatumus sergant cukriniu diabetu.
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria ligoniai sergantys cukriniu diabetu bei juos slaugantys asmenys
2. Apžvelgti mokslinę literatūrą cukrinio diabeto ir jo slaugos tema.
3. Atlikti apklausą, siekiant išsiaiškinti kokios slaugos procedūros turi būti atliekamos ligoniams.
4. Identifikuoti paciento, sergančio cukriniu diabetu žinias apie ligą
5. Pateikti išvadas ir pasiūlymus, kaip rūpintis ligoniais, sergančiais cukriniu diabetu.
Darbo metodika: mokslinės literatūros analizė bei anketinė apklausa
Pagrindiniai apibrėžimai: cukrinis diabetas, hiperglikemija, insulinas, ketoacidozė.
Temos aktualumas: cukrinis diabetas – viena aktualiausių dabartinės medicinos problemų. Tai – išplitusi greitai plintanti ir klastinga liga. Cukriniu diabetu sergama visą gyvenimą, todėl sergantiems turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir slauga.