Valdžių padalijimo principas

Vienas pagrindinių pilietinės visuomenės tikslų yra apsaugoti ir garantuoti žmogaus teises. Tauta, budama suvereniteto šaltinis, savo piliečių valia kuria konstitucijas, kuriose įtvirtinamos žmogaus teisės, nustatomi valstybės institucijų veiklos principai ir įgaliojimai bei kitos svarbios visuomenės gyvenimo nuostatos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tautos referendumu 1992 metais nustatytavalstybės valdžios institucijų sistema grindžiama valdžių padalijimo principu. Toks valdžių padalijimo principas yra būdingas demokratinėms valstybėms ir įtvirtinamas jose siekiant ifvengti valdžios savivalės ir absoliutizmo. Jį įgyvendinant įstatymų leidžiamojič vykdomoji ir teisinė valdžios atskiriamos, jos yra pakankamai savarankiškos, tarp jų egzistoja tam tikra pusiausvyra. Kiekviena valdžia įgyvendinama per jos institucijas.
Valdžios įgyvendinimo institucijų veikla tvarkant bendruosius reikalus nuolatos traukia visuomenės dėmesį. Tai yra dinamiškas, susilaukiantis visokiausių vertinimų procesas. Tai procesas, kuriame neišvengiama susidurimų, įvairiopų kolizijų.
Dar Senovės Romoje valdžios sandaros problematiką plačiai nagrinėjo Ciceronas. Nuo jo laikų valstybė – žmonių reikalas, nes valdžia kyla iš kolektyvinės tautos galios. Jis skelbė, kad pareigūnas, atlikdamas savo pareigą, remiasi įstatymu ir pats yra įstatymo statytinis, o bendrieji įstatymai yra pavaldūs Dievo įstatymui, kuris aukfčiau už žmonių pasirinkimą ar institucijas.
Taigi, valdžių padalijimo principas – prielaida garantuoti žmogaus teisių saugą. Tai tikslas ir metodas, kuris pašalina valdžios monopolizavimo galimybę, suteikdamas garantijas pilietinei visuomenei aktyviai dalyvauti teisinės valstybės plėtroje.