Yves‘o Kleino mėlynųjų paveikslų estetinis pagrindimas

Yvesas Kleinas – prancūzų dailininkas, Naujojo realizmo lyderis, šviesos meno, monochrominio tapymo ir kūno meno pionierius. Neaukštas, kresnas, melancholiškų akių vyras, kuris tuo pačiu metu buvo ir šoumenas, ir mistiškas, ir aktyvistas, ir filosofas.
„To sense the soul, without explanation, witout words, and to depict this situation – this, I belive, is what led me to monochrome painting.“ Yves Klein.
1957-ųjų pradžioje pristatė ir užpatentavo ultramarino spalvą IKB trumpiniu (International Klein Blue), kuriai išgauti jam prireikė bene dešimtmečio. Įvairiais monochrominiais atspalviais jis dirbo nuo 1950, 57-aisiais perėjo vien prie mėlynos spalvos naudojimo. Spalva primena lapis lazuli akmenį, naudotą viduramžiais Madonos draperijoms nuspalvinti.
1958 jis pritraukė tris tūkstančius žmonių į parodą, kurioje tebuvo plikos sienos. Iris Clert galerijoje vykusį veiksmą pavadino „Le Vide“ („Tuštuma“) ir čia eksponavo bei pardavinėjo tuščius plotus, kurie esą buvo jo jausmai. Galerijoje palikta vienintelė stiklo kabina, visa kita išdažyta baltai, langai – mėlynai, kabėjo mėlynos užuolaidos.