Naujosios viešosios vadybos analizė ir kryptys

Naujoji viešoji vadyba (NVV) yra XX amžiaus reiškinys, pasireiškęs, kaip administravimo reforma, kuri skatino pareigūnus labiau orientuotis į darbo atlikimą, įdiegė naują metodą valdžios agentūrų produktyvumui ir efektyvumui išmatuoti ir taip pertvarkė departamentines sistemas, kad jos atspindėtų valdžios įsipareigojimą atsiskaityti. Ši viešojo administravimo kryptis pasireiškė ne tik Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje (NVV ten pasirodė pirmiausia), bet neaplenkė ir Lietuvos. Kaip ir kiekviena naujovė, ši vadyba su savimi „atsinešė“ įvairiausių pliusų ir minusų, trūkumų ir privalumų, daug išsikeltų tikslų, kurie laikui bėgant buvo kritikuojami ir aptariami ne vieno mokslininko ar teoretiko.
Savo rašto darbe pateiksiu esmines naujosios viešosios vadybos orientacijas ir kuom ši vadyba kitokia, pateikdama pagrindinius jos bruožus, principus ir pan. Taip galėsime įvertinti jos svarbą ir naudą viešajame administravime ir tai padės suformuoti savo kritiką, kuri galbūt skirsis nuo kitų kritikų nuomonės.
Darbo tikslas: išanalizuoti naująją viešąją vadybą ir pateikti šios naujovės veiklos kryptis ir pagrindines savybes.
Darbo uždaviniai:
1. Apibrėžti naujosios viešosios vadybos sąvoką, išskiriant esminius bruožus ir principus;
2. Pateikti naujosios viešosios vadybos struktūros elementus;
3. Išskirti naujosios viešosios vadybos tikslus ir jų įgyvendinimą;
4. Aptarti naujosios viešosios vadybos apraiškas Lietuvoje.