AB Vilkyškių pieninė veiklos finansinis įvertinimas ir perspektyvų prognozavimas

Kiekvienoje įmonėje nuolat kinta turto ir nuosavybės, pajamų ir sąnaudų dydis bei jų struktūra. Siekiant išsiaiškinti, kas, kaip ir dėl kokių priežasčių keitėsi per tam tikrą laikotarpį, yra naudojama finansinė analizė.
V. Aleknevičienė knygoje „Įmonės finansų valdymas“ (2011, p.23) ir J. Mackevičius knygoje „Finansinė analizė“(2011, p. 32-33) išskiria tris analizės būdus:
1) horizontalioji analizė;
2) vertikalioji analizė;
3) santykinė analizė.
Horizontalioji analizė yra tam tikrų finansinių ataskaitų dydžių lyginimas su praėjusio ataskaitinio laikotarpio duomenimis, skirtumas tarp jų išreiškiamas absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Ji taikoma analizuojant balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų ataskaitų duomenis, tačiau įmonių praktikoje dažniausiai analizuojamas tik balansas ir pelno (nuostolių) ataskaitas (V. Aleknevičienė, 2011, p. 23). Taikant šią analizės rūšį yra svarbu pasirinkti tinkamą lyginamą laiką: jis turi būti ne per trumpas, nes tokiu atveju sunku tinkamai įvertinti kitimo tendencijas. Tačiau ne mažiau svarbu, kad pasirinktas laikotarpis nebūtų per ilgas, nes per daug metų aplinka, kurioje veikia įmonė gali smarkiai pasikeisti (J. Mackevičius, 2011, p. 32). Abu autoriai kaip svarbų horizontaliosios analizės trūkumą įvardija tai, kad ši analizė neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai.
Vertikalios analizės esmė yra kiekvieno finansinės ataskaitos rodiklio lyginimas su bendruoju baziniu rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais. Jos pagalba galima išsiaiškinti, kokią visumos dalį sudaro kiekvienas rodiklis ir išskirti svarbiausius rodiklius (V. Aleknevičienė, 2011, p. 23). Naudojant šią analizės rūšį, yra ivertinama, ar racionaliai naudojamas įmonės turtas, nustatoma įmonės pajamų ir sąnaudų struktūra, atskleidžiamos įmonės finansinės būklės kitimo tendencijos. Vertikalios analizės pagalba išskiriami svarbiausi rodikliai, užimantys didžiausią struktūros dalį (J. Mackevičius, 2011, p. 33). Ši analizės rūšis efektyvi tiriant pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis: pavyzdžiui, analizuojant grynojo pelno pasikeitimą naudojantis vertikalios analizės duomenimis, galima nustatyti, kas tokį pasikeitimą nulėmė.
Santykinė analizė yra dar viena iš finansinės analizės rūšių. Teorijoje ir praktikoje ji dar kitaip vadinama finansinių koeficientų analize, kadangi šie koeficientai parodo finansinių ataskaitų ir kitų šaltinių tarpusavio ryšius. Santykiniai rodikliai daug reikšmingesni už absoliučius rodiklius, juos apskaičiavus gali gana tiksliai įvertinti įmonės veiklos sritis, atskleisti rezervus ir nepanaudotas galimybes. Santykiniai rodikliai bus reikšmingi tik tada, jei bus palyginti su:
1) įmonės praėjusio ataskaitinio laikotarpio rodikliais;
2) planiniais, sąmatiniais ar kitais numatytais rodikliais;
3) tos pačios ūkio šakos rodikliais (J. Mackevičius, 2011, p. 53-54).