Klimato kaita bei šiltnamio dujų įtaka

Nėra visos Žemės faunos ir floros išlikimui svarbesnio veiksnio, kaip jų aplinkos klimato būklė. Per visą Žemės istoriją būta nemažiau 5 didžiųjų masinių išmirimų, kuriuos, kaip manoma įtakojo pasikeitusios klimato sąlygos. Taipogi būta 4 didieji ledynmečiai, kurie smarkiai pakeitė ne tik gyvąją gamtą, bet ir kraštovaizdį. Žmonijai, kaip Žemės ekosferos esminei daliai, yra be galo svarbu stebėti, kaip kinta klimatas, kad būtų galima išvengti didelių katastrofų, kurios lemtų, mūsų, kaip dominuojančios rūšies, išnikimą.
Sulig pramonės perversmu ir fosilinio kuro panaudojimu, kuris palengvino mūsų visų gyvenimą, atsirado naujų iššūkių ekosferai – padidėjo tarša. Ankstyvieji pramonės centrai, tokie kaip Londonas, Liverpulis, Glazgas pradėjo kentėti nuo smogo, sunkiųjų dalelių atmosferoje, upės tekančios per šiuos miestus tapo dvokiančiomis kloakomis. Tai kėlė nemažai problemų vietos gyventojams ir buvo priimti pirmieji aplinkosaugos – aplinkos taršą reguliuojantys įstatymai Smoke Nuisance Abatement (Metropolis) Acts 1853 ir Public Health (London) Act 1891 . Jau tais laikais Žmonės susirūpino, kad jų daromas poveikis aplinkai gali būti neigiamas, tačiau iki pat XX a. Vidurio nebuvo suprasti šie mechanizmai. 1952 m. Londoną užklupo neregėto masto smogas, po kurio buvo priimtas Clean Air Act 1956 įstatymas, kuris buvo pirmas rimtas žingsnis kovojant prieš taršą.
Tačiau, mažai kas tada mąstė apie tai, kaip tarša veikia klimato kaitą, iki 90ojo dešimtmečio vidurio didesnė bėda buvo atmosferos taršos sukelti rūgštieji lietūs, nes jų padariniai buvo akivaizdūs. Tačiau jau 8-ajame dešimtmetyje buvo pirmą kartą paminėta, kad žmonės gali įtakoti savo ūkine veikla klimato kaitą. Iš pradžių buvo kalbama apie globalinį atšalimą, apie ledynmečių sugrįžimą, tačiau laikui einant ir apie 9-ojo dešimt. pabaigoje buvo prakalbta apie globalinį atšilimą. Nuo to laiko iki šiol vyksta aršios diskusijos šia tema, ir iki šiol nėra prieita vieningos nuomonės, ar žemė šylą, ar šąlą, ir ar tai yra blogai. Tačiau viena buvo aišku – veikti reikia, ir buvo priimtos pirmosios tarptautinės konvencijos. 1992 m. Niujorke priimta Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija, kurios pagrindinis tikslas – stabilizuoti „šiltnamio“ reiškinį sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje tokiame lygyje, kuriame pavojingas antropogeninis poveikis nesutrikdytų klimato kaitos sistemos. Šią konvenciją pasirašė 154 šalys. LR Seimas šią konvenciją ratifikavo 1995 m. vasario 23 d. 1997 m. Japonijoje Kioto mieste vyriausybės žengė dar vieną žingsnį kovoje su klimato kaita ir ratifikavo Kioto protokolą. Šiuo protokolu jį pasirašiusios pramoninės šalys įsipareigojo sumažinti arba apriboti išskiriamą „šiltnamio“ reiškinį sukeliančių dujų (daugiausia CO2) kiekį ir iki 2012 metų pasiekti tam tikras emisijos ribas. Kiekvienai šaliai nustatytas atskiras tikslas priklausomai nuo šalies ekonominės padėties ir pramonės struktūros (Lietuvai – apie 8 %, lyginant su 1990 m. lygiu).
Šiame darbe sieksiu apžvelgti kokios metodikos yra naudojamos tiriant klimato kaitą, kokie faktai pagrindžia bei paneigia globalinį klimato šiltėjimą, bet kokios yra idėjos kovoti su klimato kaita.