Viršvalandiniai darbai

Kaip žinoma, žmogaus veikla, jo darbo panaudojimo sfera labai įvairus. Darbas pagal darbo sutarti, kūrybinė veikla ir verslininkystė, namų ruoša, vaikų priežiūrą ir darbas sodybiniame sklype labai įvairus ir skiriasi vienas nuo kito. Bet visi paminėti ir nepaminėti darbai turi viena bendra bruožą – darbo laiką. Žinoma, kad teisės aktai negali ir ne privalo reguliuoti visa ta laika, kuri žmogus skiria darbui. Būna atvejai, kai žmogus pats sprendžia kiek ir kada jam dirbti, ir kiek laiko skirti poilsiui. Ir, aišku, beprasmiška nustatyneti darbo laika pavyzdžiui dailininkui, muzikantui arba rašytojui. Tokiu būdu, darbo laiko teisinis apribojimas yra reikalingas, bet ten kur yra darbo santykiai ir ten kur darbas vyksta pagal darbo sutarti. Tai yra naudinga ir darbdaviui, nes įpareigoja darbuotoja vykdyti pavestas funkcijas ir būti darbe, ir darbuotojui, kuris turi turėti poilsio laiką, pakankama kad galėtų atstatyti jėgas.
Viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant nustatytą darbo trukmę. Viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami ir leidžiami tik išimtiniais atvejais, kuriuos nustato Darbo Kodekso 151 straipsnis. Dabuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus. Viršvalandinis darbas apmokamas papildomai.