Muitinės procedūros

Nei viena iš šiuolaikinių valstybių, nors ir turėdamas didžiulius gamtinius išteklius, išvystytą pramonę ir žemės ūkį, negalėtų egzistuoti neprekiaudama su kitomis šalimis. Jau XV – XVI amžiuje buvo pradėtos kurti pirmosios tarptautinės prekybos teorijos, kurios bandė paaiškinti prekybos tarp šalių priežastis ir tarptautinės prekybos teikiamą naudą. Nors skirtingos tarptautinės prekybos teorijos akcentuoja skirtingus veiksnius įtakojančius gamybą ir prekybą, tačiau visos jos vienaip ar kitaip patvirtino faktą, jog šalims naudinga gaminti ir eksportuoti prekes, kurios pasaulinėje rinkoje paklausios dėl savo kainos ir kokybės, o importuoti prekes, kurias gaminti šalyje nenaudinga (Zdanevičius, 2012).
Tarptautinė prekyba yra sudėtingas procesas, labai įtakojantis kiekvienos šalies pramonės vystymąsi, BVP pokyčius, kainų ir pragyvenimo lygį, todėl kiekviena šalis, naudodama įvairius užsienio prekybos reguliavimo instrumentus, stengiasi valdyti šį procesą. Tokia valstybės veikla vadinama šalies vykdoma užsienio prekybos politika. Pasaulyje vyrauja dvi svarbiausios šios politikos formos – laisvoji politika ir protekcionizmas. Pagal Bernatonytę (2011), „laisvoji prekyba – tai valstybės ekonominė politika, kai be jokių muitų ir suvaržymų visos šalys naudojasi tarptautinio teritorinio gamybos specializavimo privalumais“. Priešinga yra protekcionizmo esmė – „tai valstybės ekonominė politika, siekiant apsaugoti nacionalinę ekonomiką nuo kitų šalių konkurencijos: imami muitai, teikiamos subsidijos nacionaliniam ūkiui vystyti, kitais būdais apribojamas prekių judėjimas“. Nors išsivysčiusių industrinių pasaulio valstybių įtakoje stengiamasi tarptautinę prekybą kreipti laisvosios prekybos link, svarūs ir protekcionizmo šalininkų argumentai – vietinės gamybos apsauga, nedarbo mažinimas, naujų pramonės šakų apsauga, kultūrinio palikimo (tradicinių verslų) išsaugojimas. Dauguma pasaulio valstybių formuoja savo užsienio prekybos politika įvairiai derindamos šias abi prekybos politikos formas ir tuo siekdamos teigiamo prekybos balanso, t.y. ribodamos importą ir skatindamos eksportą.