Namai - žmogaus būties centras

Gali pasirodyti, kad kiekvieno iš mūsų būtis tokia didinga, kad yra kažkur anapus mūsų gyvenimo, kad žmogus egzistuoja toli nuo savo buitinių rūpesčių. Tačiau taip tikrai nėra. Manau, ne veltui žodžiai „buitis“ ir „būtis“ taip panašiai skamba. Juk netgi klajūnai, kurie ilgai neužsibūna vienoje vietoje, ramiai įsikuria nakčiai, kad galėtų bent trumpam ištiesti pavargusias kojas.
Rašinyje rėmiausi Sigito Parulskio esė „Belaukiant santechniko“ , Kristijono Vildžiūno filmu „Aš esu tu“ ir Jurgos Ivanauskaitės pjese „Nežaiskite su mėnuliu“.