Literatūrinė kalba apie susvetimėjimą

Žanas Polis Sartras - ,, Pasaulyje nėra svetimo blogio. Visi žmonės kalti dėl to buvimo.“

Susvetimėjimo tema literatūroje

Nagrinėjant pasaulinę literatūra jau antikoje galima pastebėti susvetimėjimo problemą, kai žmogus jaučiasi atstumtas, nesuprastas , nereikalingas ir priklausomas nuo kitų. Galima pastebėti, jog tai atskleidžiama mite ,,SIZIFAS“. Čia veikėjas monotoniškai stumia akmenį į kalną, suvokdamas jog jo gyvenimas yra beprasmis Dievų sukurtoje aplinkoje. Tokius ,,Sizifus“ galime pastebėti ne tik antikoje tačiau ir XX a. literatūroje. Šiame laikotarpyje, autoriai kaip Alberas Kamiu, Francas Kafka ir Balys Sruoga jau samprotavo apie susvetimėjimą analizuodami to laiko žmogaus padėti chaotiškame pasaulyje .