Ar pritartumėte, kad „graudus yra mažos tautos ir jos kultūros likimas - amžinas budėjimas, amžina gynyba"? (Mikalojus Daukša, Justinas Marcinkevičius, Bronius Krivickas, Kristijonas Donelaitis, Maironis)

„<...> vis dažniau atrodo, kad dėl tokių „mažutėlių”, o ne supervalstybių pasaulis laikosi galutinai neišprotėjęs ir nesusinaikinęs”, - teigė lietuvių prozininkė Jurga Ivanauskaitė. Juk mažumas jokiu būdu nereiškia valstybės silpnumą! Išskirtinumą žeminančioje, globalizacijos sudarkytoje visuomenėje smulkiosios valstybės išlieka kaip priminimas pilietiškumo ir vertybių (kalbos, kultūros, puoselėjamų vertybių...) gynybos svarbos. Mažos tautos tarsi raudonskruotis Dovydas prieš 7 metrų milžiną Galijotą turėtų nuolat budėti - veikti, aktyviai rūpintis valstybe ir ginti savo tėvynę ne tik nuo šalies priešų, okupantų, bet ir globalizacijos veiksnių ( niekinamas kraštas ir vertybės kaip patriotiškumas, ryšys su gamta.). Deja, retas šiuolaikinis lietuvis, sugundytas klasikinės amerikietiškos svajonės (tikėjimas, jog visi emigrantai Amerikoje gali tapti turtingi), griebtųsi tos svaidyklės ir penkių akmenų. Nevalia pamiršti - graudus yra mažos tautos ir jos kultūros likimas.