Tėvynės vaizdinys Lietuvos literatūroje

Visais laikais tėvynė Lietuvos rašytojams reiškė kur kas daugiau negu paprasčiausią teritoriją, kurioje jie buvo gimę. Tad nuo pat Renesanso laikų, tėvynė tapo svarbia detale Lietuvos literatūroje, o jos vaizdavimas dažniausiai buvo persmelktas pasididžiavimu, patriotinėmis idėjomis ir ilgesiu, kas turėjo didelę įtaką formuojant lietuvių identitetą. Vienas pirmųjų rašytojų, savo kūryboje išsamiai pavaizdavęs tėvynės gamtą ir istoriją buvo XVI amžiaus poetas Jonas Radvanas, gavęs užsakymą parašyti herojinį epą po Radvilos Rudojo mirties. Vėliau, Romantizmo laikais tėvynės vaizdavimui daug dėmesio skyrė vyskupas bei poetas Antanas Baranauskas, pasitelkdamas miško ir tėvynės paralelę, kaip ir kiek vėliau rašęs iškiliausias tautinio atgimimo poetas Maironis, tėvynę vaizdavęs kurdamas plačią jos panoramą.