Kalbėjimas "Egzistencialistinio absurdo žmogaus mąstymas"

Absurdas – beprasmybė; kas prieštarauja logikai ir sveikam protui. XXa. egzistencializmo laikotarpiu, absurdo sąvoka yra viena iš svarbiausių. Pats egzistencializmas gali būti suprantamas kaip žmogaus būties, jos prasmės ir galimybių apmąstymas. Pasak Albero Kamiu, absurdo temos literatūroje pradininko, absurdas netikėtai atsiveria tarp mūsų puoselėjamos iliuzinės prasmės ir visa apimančios beprasmybės, esančios tiek pasaulyje, tiek žmoguje ir gamtoje. Tokią jauseną , kurią sukėlė absurdo suvokimas ir visuomenės nuomonės prieštaringumas bei žmogaus absurdišką gyvenimąatskleidė Alberas Kamiu esė „Sizifo mitas“ ir romane ,,Svetimas“ bei Antanas Škėma romane ,,Balta drobulė“.