Ar mums dar reikia romantikų?

Jau seniai žinoma, kad romantizmo vienas iš atstovų – Maironis, buvo patriotizmo ir meilės tėvynei skatintojas. Galime nepamiršti ir meilės gamtai, bei moteriai – tai buvo didžiausios jo vertybės. Kaip ir visų romantikų kūryboje, Maironio poezijoje meilė eina greta su skausmu. Maironis labai myli savo gyvenimą, žemę ir... tą moterį. Dideliame, žmogiškumo ir meilės gyvenimui bei tėvynei kupiname poezijos pasaulyje moters buvimas labai pastebimas. Maironio lyrinis „aš“ myli beprotiškai ir ištikimai, kilniai, štai todėl jis kartais meile nusivildavo. Tačiau nemylėti protėvių kančių, jų „dūmų“ ir didingos Lietuvos praeities Maironis negali. Meilė palaiko lyg silpnybės valandoj, meilės reikia kaip žemei gaivinančio lietaus. Tikėjimas, kovos, meilė ir viltis. Šios temos ypač aktualios buvo lietuvių išsivadavimo metais.