Kokių tikrųjų vertybių ilgisi žmogus?

Kiekvieną žmogų valdo individuali vertybių sistema, kurią formavo tėvai, papročiai, tradicijos, asmeninės savybės ir daugybė kitų aplinkos faktorių. Vertybės neaplenkia nei vieno žmogaus – kiekvienas pasirenka vertybes, nusistato prioritetus. Žinomas filosofas Maksas Šėleris vertybes apibrėžia taip: „Vertybė – tai fenomenas, atsiskleidžiantis juslinės intuicijos akte, bet nesukuriamas jame, o pasirodantis, aptinkamas.“ Tiek vertybės, tiek idealai, anot Platono, Sokrato, daro vien teigiamą įtaką žmogui ir jo asmenybės formavimuisi. Dabartiniame pasaulyje vertybės nėra pastovios, dažnai jos tampa išmainomomis į apčiuopiamas materijas, tačiau žmonės nenustoja jų ilgėtis. Taigi, kyla klausimas, kokių vertybių individas pasigenda savo gyvenime?

                      Visų pirma, viena svarbiausių vertybių, kuri buvo gerbiama visais laikais ir vis dar prisimenama, tačiau sparčiai netenkanti savo svarbos šiandien, yra atjauta. Meilė ir atjauta suteikia didžiausią laimę inividui, nes jo prigimtis šias vertybes brangina labiausiai. Atjautos poreikis glūdi pačioje žmogaus prigimtyje. Atjauta – natūraliai suvokiamas savaiminis individo egzistencijos komponentas, suteikiantis jam jėgų ištverti savo būtį, įprasminti save, kurti sėkmingus tarpusavio santykius. Šiandieniniame pasaulyje vyraujantis grėsmingas individualizmas, skatina žmones nusigręžti vienus nuo kitų ir pamiršti apie dėmesio kreipimą į aplinkinius, supratingumą. Atjautos kaip svarbiausios vertybės išsiilgimas skleidžiasi vieno produktyviausių ir reikšmingiausių XX a. prozininkų, novelių ir apysakų autoriaus Juozo Apučio kūryboje