Savęs pažinimo ir apsisprendimo kelias V. Mykolaičio - Putino romane "Altorių šešėly'

Žmogus ateina į gyvenimą. Tada jis dar nepažįsta pasaulio, daug ko nesupranta. Tačiau kiekvienas turi savyje kažką tokio, ko neturi niekas kitas — savo prigimtį.

Eidamas gyvenimo keliu, klupdamas ir vėl keldamasis, žmogus turi stengtis pažinti save, rasti tą tikrą savo kelią, skirtą tik jam vienam. Kiekvienas turi sugebėti savyje išgirsti prigimties, duotos Dievo, balsą.

V. Mykolaitis-Putinas savo romane „Altorių šešėly" atskleidė tas priežastis, kurios padėjo Liudui Vasariui pažinti save ir teisingai ap­sispręsti gyvenimo kelyje. Liudas Vasaris ne iš karto suprato savo tikrąjį pašaukimą. Jis turėjo nueiti ilgą išbandymų ir dvejonių kelią, kad suprastų, jog kūryba yra jo gyvenimo prasmė.

Liudas Vasaris įstoja į kunigų seminariją. Taip nori jo tėvai. Tačiau ir jis nėra abejingas kunigystei. Juk tiek didžių Lietuvos po­etų buvo kunigais. Vasaris jais žavisi.

Tada, dar būdamas jaunas, Liudas daug ko gyvenime nesupranta. Jis neturi patirties. Liudas Vasaris privalo gyventi ir pažinti save.

Jau pirmaisiais seminarijos metais Vasaris pajuto, kad slogi tų rūmų atmosfera varžo žmogiškus jausmus, bet tada jis nesuprato, kad tai pirmas žingsnis į savęs pažinimo kelią. Tai buvo ir užuomaz­ga konflikto, kuris vėliau lėmė ir Liudo Vasario apsisprendimą. Se­minarijoje iškilę vidiniai prieštaravimai pasilikdavo jo viduje, jo są­žinėje. Klierikas Liudas Vasaris tikėjo Dievu, tikėjosi su juo suartė­ti, pajusti jį visa širdimi.