Kaip atsiriboti nuo pasaulio žiaurumo?

Visais laikais pasaulyje egzistavo žiaurumas, kurį lėmė įvairūs istoriniai bei kultūriniai motyvai: nuolatinis individo noras išsisikirti iš visuomenės bei valdyti kitus ar amžinas troškimas  peržengti žmogui skirtų galimybių ribas.  Romėnų filosofas Seneka teigė, kad: „Žiaurumo labiausiai reikia vengti, nes, pirma, jis peržengia įprastines ribas, antra, - žmogiškas ribas.“ Tačiau, kaip žmogui reiktų išsigelbėti atsidūrus tarp Scilės ir Charibdės, kai tai pavyko padayti tik Odisėjui? Mano manymu, išsigelbėti nuo pasaulio žiaurumo žmogus visgi gali gebėdamas į situaciją pažvelgti su humoru arba pasinerdamas į fantazijų pasaulį .

Visų pirma, atsiriboti nuo pasaulio žiaurumo žmogus gali pasitelkdamas humorą.  Juoko terapija visais laikais žmogui buvo tarsi vaistas padėdavęs surasti viltį kritinėję situacijoje bei pašiepti žlugdančius gyvenimo momentus  . Anot  vokiečių filosofo, Liudvigo Fojerbacho:  „Humoras perskraidina sielą per bedugnę ir moko ją žaisti su skausmu“ .  Skydu,  saugančiu orumą nuo beprasmybės pojūčio, humoras tapo  ir XIX a. pirmoje  pusėje rašiusiam Baliui Sruogai. Šio rašytojo gyvenimas nebuvo lengvas, 1943 m. jis su kitais inteligentais buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą.  Grįžęs iš jos, per pora mėnesių parašė autobiografinę memuarų knygą „ Dievų miškas“, nes norėjo išsilaisvinti iš slegiančios patirties. Šis autoriaus kūrinys buvo itin orginalus, nes jame mirtis ir baimė  buvo pasitinkama su juoku ir ironija. Kūrinyje tikraisiais „karžygiais“ bei „narsuoliais“ tapdavo esesininkai, o labiausiai išsilavinusieji priklausydavo žemiausiam lagerio sluoksniui, kuriame buvo pasmerkti virsti „klipatomis“.