Ar verta skaityti knygas?

Šiais laikais viena didžiausių šiuolaikinių moksleivių problemų yra sumažėjęs jų poreikis skaitymui. Mokykla, kuri turėtų susidomėjimą knygoms skatinti, dažnai jį dar labiau sumažina , siūlydama skaityti per sunkią, moksleivių poreikių neatitinkančią literatūrą. Jei mokiniai dalį skaitomų knygų galėtų pasirinkti patys, kiltų  motyvacija skaityti, būtu įdomu su jais diskutuoti, ką perskaitė ir taip toliau.

Akivaizdu, kad viena didžiausių mūsų kartos problemų - sparčiai mažėjantis skaitančiųjų skaičius. Nedaug Lietuvoje skaito tiek suaugusieji ,tiek ir vaikai. Pagal 2016 metų statistikos duomenis , Lietuvoje visiškai knygų neskaitančiais save įvardija 52 procentai suaugusiųjų. Vaikų rodiklis ne ką geresnis – tarp jų 35 procentai neskaitančiųjų. Kyla klausimas, kur glūdi šios problemos šaknys. Dėl vaikų neskaitymo, mano nuomone, svarbiausia priežastis yra... mokykla, kad ir kaip drąsiai tai skambėtų.

Pasirinkau kelis kūrinius, apie kuriuos šįkart kalbėsiu. Tai Aldona Liobytė „Sunki mama“ , Saulius Šaltenis „Amžinai žaliuojantis klevas“ , Romualdas Granauskas „ Laimingiausioji vasara“ (iš ,,Trečio gyvenimo").

Taigi pirmoji knyga , apie kurią kalbėsiu, – Aldonos Liobytės „ Sunki mama“. Apsakymas – nedidelės apimties epinės prozos kūrinys, vaizduojantis vieną įvykį ar gyvenimo epizodą. Šiame apsakyme yra pasakojama , apie trylikametę mergaitę, vardu Jovita. Mergaitė gyvena su mama, nes tėtis jas paliko, kai mergaitė buvo dar visai maža , ji beveik net jo neprisimena. Ji dažniausiai jaučiasi vieniša, nepakankamai suprasta mamos. Tėtį ji įsivaizduoja kaip žavų jaunuolį, kurio gyvenime dukra vaidintų svarbiausią vaidmenį, kaip vyrą, kurio vertybės aiškios ir tikrai geresnės nei mamos. Todėl staiga Jovita mamai pareiškia , jog nori gyventi naujoje šeimoje , kol baigs vidurinę mokyklą. Bet ar viskas yra taip, kaip Jovita įsivaizduoja? Šis apsakymas - nusivylimų ir atradimų pasakojimas.