Ką gali juokas?

Juokas – ne tik balso stygų sukurtas garsas. Juokauti reiškia gebėti žvelgti į gyvenimą pro ironijos prizmę, kitaip vertinti iššūkius. Šis gebėjimas yra ne tik naudingas, bet ir reikšmingas, kadangi padeda ištverti sunkumus, ugdo tautiškumą ir net skatina asmenybę pamilti save, nepaisant visų trūkumų. Tad kyla klausimas, kokia iš tiesų yra juoko galia?

Visų pirma, juokas stiprina tautinę savimonę. Neretai žmogus, pajutęs, jog jo veiksmai yra pašiepiami visuomenės, pakeičia savo mąstymą, pradeda elgtis kitaip. Apie tai rašė ir XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių nacionalinio judėjimo dainius, poetas romantikas J. Mačiulis – Maironis satyroje ,,Spjauki, drauguži į viską!“. Šiame eilėraštyje lyrinis subjektas išreiškia nepasitenkinimą tautiečiais, kurie dėl geresnio, prabangesnio gyvenimo išsižada jaunystės idealų. Anot jo, tie, kurie jaunystėje siekė mokslo bei kilnių tikslų, darbavosi tėvynės naudai, dabar sėdi minkštoje kėdėje ir tyčiojasi iš tautos patriotų. Kadangi jų sienos išklotos kilimais, o stalai nukrauti vaišėmis, šių individų egzistencija apsiriboja dienos rūpesčiais, menkais, kaip ir jie patys. Nors nėra žinoma, ar ši satyra privertė išsižadėjusius jaunystės idealų atvirsti ,,į lietuvybę“, galima manyti, jog Maironio kūryboje juntamo juoko dėka sustiprinta tautinė savimonė. Juk ne veltui poeto lyrika yra laikoma gražiausia lietuvių tautos pavasario apraiška. Deja, šiais laikais, priešingai nei lietuvių moralinis autoritetas Maironis, modernus žmogus nesiekia ugdyti pilietiškumo, o sarkazmą bei ironiją naudoja, nes nori įskaudinti ir pašiepti dorą žmogų, išjuokti idealus ir jų siekimą. Tad galima teigti, jog tinkamai panaudotas juokas geba pažadinti ir net sustiprinti tautiškumą.