Su kokiais sunkumais susiduria jaunas žmogus?

Jaunystė - laikas, kai nerūpestinga vaikystė ir paauglystė praeina, tačiau žmogus dar negali turėti stabilaus gyvenimo, kaip vidutinio amžiaus žmonės, kada dažniausiai pirmą kartą individas susiduria su tikru pasauliu, turi išmokti pasirūpinti savimi ir kitais, atrasti savo kelią. Tai yra sunkūs uždaviniai, jaunystėje yra padaroma daugiausia klaidų, tačiau taip pat tai metas, kada dažnas išbando daugybę naujų veiklų, susipažįsta su įvairiausiais žmonėmis, įgyja netikėčiausių patirčių. Apie jaunystėje pasitaikančius sunkumus yra parašyta gausu literatūrinių kūrinių, vienos dažniausių temų - tai savęs ieškojimas ir meilės peripetijos. Su šiomis problemomis jaunuoliai susidurdavo visais laikais, šie laikai - ne išimtis. Visgi dabar jos yra ne tokios akivaizdžios - prieš žmones nebenaudojama prievarta, bet jie dažniau nei bet kada kenčia psichologiškai, serga depresija, o seniau, dar tik prieš šimtą metų, jauni žmonės dėl pareigų savo šeimai ar tiesiog norėdami išgyventi, turėdavo išsižadėti savo svajonių, mylimųjų, namų.

Vienas pagrindinių sunkumų, su kuriais susiduria daugelis jaunų žmonių, yra spaudimas atrasti savo kelią, priimti ateitį lemiančius pasirinkimus anksčiau, nei žmogus tam pasirengęs. Ši problema gvildenama dar XX a. pradžioje parašytame Vinco Mykolaičio-Putino autobiografiškame kūrinyje „Altorių šešėly“. Šiame psichologiniame romane protagonistas Liudas Vasaris įstoja į seminariją, kad taptų kunigu, tačiau ten gyvendamas atranda savyje poeto gyslelę. Daug metų Vasaris mėtosi tarp kunigystės ir poezijos, kaip, beje, ir šio kūrinio autorius, iš pradžių bando jas suderinti, paskui atskirti, kol galų gale supranta, kad reikia pasirinkti vieną kryptį ir jaunasis poetas meta kunigystę.