Antikos palikimas ir jo įtaka Europai

Antika – senovės istorijos laikotarpis, trukęs apytikriai nuo 1250 m. pr. m. e. iki Vakarų Romos imperijos žlugimo 476 m. Antikoje susiformavo dabartinė Europos kultūra, sužibėjo daugumos mokslo ir meno pradininkai, suklestėjo viena idealiausių valstybės santvarkų – demokratija, plito helenizmas, buvo pradėti branginti laisvės idealai ir susikūrė krikščionybė. Šio istorinio laikotarpio politinio, kultūrinio ir religinio palikimo poveikis reiškėsi vėlesnių laikų Europos visuomenės gyvenimui.

Antika padėjo pagrindą politinei ir teisinei raidai Europoje. Antikinė Roma išgyveno mišrų politinį laikotarpį (ten valdžia metų eigoje buvo ir monarchinė, ir respublikinė, ir imperinė). Respublikos idėja buvo užgimusi dar prieš Antiką (senovės Akade), tačiau žinomiausia Romos respublika 509 m. iki Kr. gyvavo Antikos laikais. Nors II a. iki Kr. nuolatiniai karai privertė tuometinį Romos valdininką Julijų Cezarį įvesti diktatūrą - sužlugdyti respublikos santvarką - metams bėgant ši valdymo forma nebuvo užmiršta, o atvirkščiai – yra naudojama iki pat dabar, bet gyvenant respublikinėj valstybėj dažnai neišvengiama vyriausybės krizių ir nukenčia mažumos, jų politiniai interesai būna nepatenkinami. Antika mums taip pat paliko iki šiol tobuliausią valstybės santvarką – demokratiją (pradininkas Solonas). Šis politinis režimas vyravo Atėnų polyje, kur svarbiausius reikalus piliečiai (tik vyrai) spręsdavo tautos susirinkime balsuodami. Demokratijos idėja išsivystė iki šių dienų, nes ji yra pagrįsta žodžio laisve ir lygiomis piliečių teisėmis, taip pat yra laikoma geriausiu būdu neišsivystyti tironijai. Todėl iki pat šiol demokratinių valstybių vis daugėja. Tačiau gyvenant demokratinėje valstybėje, visada yra tikimybė virsti diktatūrine, o valdžios sprendimai priimami lėtai, nes valdžia nėra sutelkta vienose rankose. Be to, Atėnų demokratija buvo laikyta vergų ir moterų išlaikoma santvarka, kadangi svetimšaliai, moterys ir vergai neturėjo balsavimo teisės, o tai galėjo skatinti XIX-XX a. feminizmo judėjimus (pirmasis moterų sukilimas vyko būtent dėl balsavimo teisės). Itin svarbus romėnų civilizacijos palikimas – teisė, 449 m. iki Kr. pradėta naudotis rašytine teise, tais laikais įstatymai buvo surašyti ant 12-kos bronzinių lentelių ir iškabinti miesto aikštėse. Romėnai aiškino, jog taip piliečiai neliks nešališki įstatymams, ir bus užtikrintas teisingumas bei nekaltumo prezumpcija. Iki XIX a. romėnų teisė laikyta pavyzdine daugelyje Europos valstybių