Ar tolerancija tebelaikoma vertybe?

Tolerancija - terminas, reiškiantis pakantumą kitokiai pasaulėžiūrai, gyvenimo būdui, elgesiui, ir papročiams. Derėtų nepamiršti, kad tai - neįkainojama vertybė, nes ji palaiko žmonių lygybė, leidžai jaustis laisvam, neišgybenti dėl savo kitoniškumo. Tačiau šiandien vis dažniau kyla abejonių, ar šiandieninė visuomenė elgiasi tolerantiškai. Tokie reiškiniai kaip didelis savyžudybių skaičius, pagal kūrį Lietuva pirmauja Europoje, vis dažnėjantys teroro išpuoliaipasaulyje, įvairūs protastai, kuriais kitaip mąstantys ar atrodantys žmonės bando atsikovoti savo vietą po saule, rodo tolerancijos nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas, kas atsitiko – kodėl žmonės netolerantiški?

Gyvename tokiais laikais, kai pavajonga deklaruoti kokias nors vertybes 0 gyvenime nieko nėra amžino ir pastovaus, viskas sąlygiška ir bet kuris iš pažiūros vertingas dalykas staiga gali virsti bevertis. Šalia kitų vertybių nesvarbi tapo ir tolerancija. Jos stygius jaučiamas daugelyje gyvenimo sričių, ir ne tik - ši problema ryški ne vien realybėje, bet ir literatūroje. Pavyzdžiui galėtų eiti XX a. pradžios lietuvių prozos atnaujintojo, moderniosios prozos autoriuas Jurgio Savickio kūryba. Daugelyje savo novelių rašytojas kalbėjo apie gana žiaurų, negailestingą pasaulį, žmogų pasiduodantį aistroms ir neigiamiems dalykams. Novelė "Fleita" - ne išimtis.Joje autorius atskleidė tolerancijos nebuvimo priežastis. Kūrinio cente 0 tragiška pagrindinio veikėjo fleitininko Žiogo lemtis. Būdamas darbštus meninkas bet tik dėl ligos negalėdamas toliau dirbti, žmogus praranda gyvenimo šaltinį ir gyvenamąją vietą. Prisiglaudęs pas giminaičius šis yra atstumiamas kadangi neturėdamas pinigų ir nemokėdamas nieko kito tampa jiems nebereikalingas